„Matome pasiruošimo ženklų...“ Suomija ruošiasi blogiausiam scenarijui (Video)

Suomija paskelbė, kad po karo Ukrainoje pabaigos prie bendros abiejų šalių sienos tikisi dar didesnės Rusijos armijos koncentracijos. Šis perspėjimas pasirodė po to, kai pasirodė žinia, kad Maskva plečia savo karines bazes netoli NATO sienos, praneša „The Guardian“.

Suomijos gynybos pajėgų strategijos vadovas generolas majoras Sami Nurmi teigė, kad armija labai atidžiai seka Rusijos manevrus ir kad Suomijos, kaip NATO valstybės narės, užduotis – ruoštis blogiausiam.

Trečiadienį Suomijos pasienio apsaugos tarnyba paskelbė, kad baigė statyti pirmuosius 35 kilometrus iš planuojamos 200 kilometrų tvoros palei rytinę sieną su Rusija. Siena uždaryta daugiau nei metus nuo tada, kai Helsinkis apkaltino Maskvą prieglobsčio prašytojų nukreipimu į Suomiją kaip hibridinio išpuolio dalį. Naujoji tvora aprūpinta kameromis ir jutikliais, kurie gali atskirti žmones nuo gyvūnų.

Paskelbtose palydovinėse nuotraukose, regis, matyti karinės infrastruktūros plėtra netoli Suomijos sienos: palapinės, karinė įranga, naikintuvų angarų renovacija ir darbai anksčiau nenaudotoje sraigtasparnių bazėje.

S. Nurmi pabrėžė: „Jie keičia struktūras, ir mes matome pasiruošimo ženklus – prie mūsų sienų statoma infrastruktūra. Tai reiškia, kad pasibaigus karui Ukrainoje, jie greičiausiai pradės išvesti ten kovojusius karius, ypač sausumos pajėgas.“

Nors toks įvykių pokytis nestebina, turint omenyje, kad Suomija rekordiniu greičiu prisijungė prie NATO 2023 m., po Rusijos invazijos į Ukrainą, S. Nurmi pabrėžė, kad ši veikla yra atidžiai stebima.

„Jie tai daro etapais. Sakyčiau, kad skaičiais tai vis dar vidutiniška. Sparčių statybų nėra, bet kai kuriose vietose kuriama nauja infrastruktūra ir atvežama nauja įranga“, – sakė jis ir pridūrė: „Taip pat turime įvertinti, ar jie ketina siųsti į Ukrainą papildomų karių, ar sustiprinti pajėgas mūsų pasienyje. Manau, kad vyksta abu šie veiksmai.“

Reaguodamas į šiuos įvykius, Donaldas Trumpas antradienį žurnalistams sakė, kad jis „visiškai dėl to nesijaudina“, pridurdamas, kad Suomija ir Norvegija „bus labai saugios vietos“.

Remdamasis prezidento pareiškimais, S. Nurmi taip pat pabrėžė, kad šiuo metu nėra tiesioginės karinės grėsmės Suomijai ar NATO.

Jis pridūrė: „Po invazijos į Ukrainą mes nedelsdami pateikėme paraišką dėl narystės NATO, o kai ji buvo patvirtinta, Rusija paskelbė, kad pakeis pasienyje savo karinę poziciją“.

Suomijos gyventojai priprato prie nuolatinės įtampos su rytine kaimyne, tačiau šimtai žmonių vis dar registruojasi į praktinius mokymus, kad pasiruoštų ekstremalioms situacijoms.