ATACMS, SCALP, „Storm Shadow“. Dabar tai prasidės (Žemėlapis)

Vokietija, Prancūzija, JK ir Jungtinės Valstijos panaikino apribojimus dėl ginklų, kuriuos jos perdavė Ukrainai, naudojimo atstumo, pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. „Iki šiol, išskyrus retas išimtis, ji [Ukraina] negalėjo to padaryti. Dabar ji gali naudoti tolimojo nuotolio ginklus, kad atakuotų karinius taikinius [Rusijos] užnugaryje.“ Jis prabilo po skambių D. Trumpo pareiškimų apie tai, kad V. Putinas „išprotėjo“.

„Možem objasnit“ atsako į klausimus apie vakarietiškus ginklus ir su jais susijusius apribojimus:

Iki 2024 m. vasaros Vakarų šalys draudė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms naudoti savo ginklus atakoms prieš pripažintą Rusijos teritoriją. Gegužę prasidėjus Charkivo srities invazijai, JAV panaikino GMLRS raketų (160 km nuotolio) draudimą, tačiau paliko galioti draudimą tolimojo nuotolio ATACMS (300 km) raketoms. Jis buvo pašalintas lapkritį (be oficialaus pranešimo) – tačiau raketos galėjo būti naudojamos tik kovos zonoje Kursko srityje. Panašius leidimus (taip pat neoficialius) Londonas ir Paryžius suteikė raketoms „Storm Shadow“ ir SCALP.

F. Merzas neatsakė į klausimą, ar Vokietija tieks Ukrainai tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas TAURUS (kurių veikimo nuotolis siekia iki 500 km). O. Scholzas atsisakė jas perduoti Ukrainai, F. Merzas rinkimų kampanijos metu su tam tikromis išlygomis palaikė tiekimą, tačiau tapęs kancleriu persigalvojo. Be to, Berlynas nusprendė visiškai įslaptinti informaciją apie ginklų tiekimą Ukrainai.

Iš kanclerio žodžių nėra iki galo aišku, ar jis kalba apie naują apribojimų panaikinimą (pavyzdžiui, leidimą smogti visuose Rusijos regionuose, o ne tik Kurske), ar apie tai, kas jau buvo leista 2024 m. rudenį. Kitų šalių vadovai šia tema kol kas nepasisakė.

Ką reiškia visų apribojimų panaikinimas?

Amerikiečių ATACMS, prancūzų SCALP ir britų „Storm Shadow“ (pastarųjų dviejų modelių veikimo nuotolis yra šiek tiek trumpesnis – apie 250 km) galės pasiekti didžiuosius Rusijos miestus: Brianską, Orelį, Kurską, Voronežą, Rostovą prie Dono (žr. žemėlapį). Jų taikiniais galėtų būti bet kokie kariniai objektai šiose vietovėse, pirmiausia šaudmenų sandėliai, degalų sandėliai ir kariniai aerodromai.

D. Peskovas teigė, kad europiečių sprendimai „prieštarauja mūsų siekiams pasiekti politinį susitarimą“. Po pirmųjų smūgių Rusijos teritorijoje V.  Putinas padarė pareiškimą, Maskva atsakė smūgiu nauja vidutinio nuotolio raketa „Orešnik“, tačiau jos panaudojimo rezultatai liko neaiškūs.