Kol pasaulis diskutuoja apie taiką... „Gynyba buvo sulaužyta“

Rusams pavyko pralaužti Ukrainos pajėgų gynybą Pokrovsko-Konstiantynivkos kelyje ir užimti kelis kaimus į šiaurę nuo kelio. Puolimo (ir tikriausiai visos Kremliaus armijos vasaros kampanijos) tikslas – Kramatorsko-Slovjansko aglomeracija.

Ukrainos gynybai šioje srityje akivaizdžiai trūksta jėgų. Vadovybė galėtų perkelti pastiprinimą į krizės zoną. Problema ta, kad jį galima rasti tik Sumų srityje, kur taip pat vyksta Rusijos puolimas. RF ginkluotosios pajėgos prieš metus pasiekė Vozdviženką į pietus nuo Pokrovsko-Konstiantynivkos kelio. Tačiau užuot tęsę puolimą šiaurėje (kad apsuptų Pokrovską iš vakarų arba, atvirkščiai, pasiektų Konstiantynivką rytuose), pagrindiniai daliniai pasuko į pietus. Tai baigėsi Kurachovo, Vuhledaro, Velykaja Novosilkos miesto tipo gyvenvietės ir dešimčių kitų miestų užėmimu.

2025 m. Rusijos armija pradėjo puolimą iš Vozdviženkos šio maršruto link. Į regioną buvo perkeltos papildomos pajėgos iš Kurachovo. Rusai greitai pasiekė kelią, bet vėliau puolimas sustojo.

Balandžio mėnesį rusai gavo pastiprinimą. Tuomet puolimas buvo atnaujintas ir Ukrainos pajėgų gynyba šiame maršrute buvo pralaužta. Per šį prasiveržimą Rusijos armija pasitraukė į rytus (Konstiantynivkos link) ir pasiekė Novolenivką. Ji užėmė daugiau miestų ir dabar grasina atkirsti Pokrovską nuo tiekimo kelių, vedančių į šiaurę link pagrindinės logistikos bazės Kramatorske ir Slovjanske.

Kita Rusijos Federacijos pajėgų grupė veržiasi į šiaurę – Družkivkos ir Kramatorsko link.

Į pietus nuo kelio Rusijos armija sistemingai stumia Ukrainos pajėgas iš tolimų Donecko pakraščių. Puolimas kelia grėsmę apsupti Ukrainos grupuotę, ginančią vakarinius Torecko pakraščius, ir paralyžiuoti Rusijos karius, norinčius prasiveržti į Konstiantynivką iš pietų. Be to, operacijos tikslas – atblokuoti kelią iš Donecko, kuris bus naudojamas tiekimui tolimesniam proveržiui Kramatorsko link.

Rusijos dronų operatoriai bando izoliuoti mūšio lauką, t. y. nutraukti Ukrainos kariuomenės susisiekimą su užnugariu. Reguliariai atakuojamos transporto priemonės, esančios net 30 km atstumu nuo fronto.

Kol kas Ukrainos pajėgos neturi kuo atremti Rusijos puolimo keliomis kryptimis. Kariuomenė netoli Pokrovsko, pastaraisiais mėnesiais su skirtinga sėkme kontratakavusi Rusijos grupuotes į pietus ir vakarus nuo miesto, dabar pati yra apšaudoma. Rusijos Federacijos pajėgos bando prasiveržti per upės slėnį iki Dniepropetrovsko srities sienos, o vėliau – į Novopavlivką.

Būtent čia į vakarus ir šiaurės vakarus nuo Kurachovo eina Ukrainos kariuomenės tiekimo linija. Patys kariai puolami iš pietų, kur ką tik prarado kaimą, kuris buvo svarbus gynybos centras. Rusai tęsia puolimą iš pietų, nepaisant to, kad kai kurios šios srities pajėgos buvo perkeltos į Pokrovsko-Konstiantynivkos kelią.

Taigi, dideli rezervai Rusijos puolimui atremti gali būti rasti tik Sumų srityje, kur yra Ukrainos karių, juos kovo mėnesį Rusijos Federacijos pajėgos išstūmė iš Kursko srities. Viena iš jūrų pėstininkų brigadų, pasitraukusių iš teritorijos į vakarus nuo Sujos į Sumų sritį, iš tiesų buvo perkelta į Pokrovsko-Konstiantynivkos kelią. Tačiau to tikrai nepakanka.

Po pasitraukimo iš Sujos, kur Kyjivo pajėgos patyrė didelių nuostolių, jos bandė prasiveržti į Rusijos teritoriją kaimyninėse vietovėse – netoli Kursko ir Belgorodo sričių sienos rytuose ir netoli Tiotkino vakaruose. Tačiau atakos buvo atremtos. Ukrainiečių vykdomos vietinės operacijos greičiausiai turi ne tik politinių, bet ir grynai karinių tikslų: tokiu būdu Kyjivo pajėgos bando surišti rusus Kursko srityje ir užkirsti kelią jų persikėlimui į frontą Donbase.

Tačiau pačios Ukrainos pajėgos įstrigusios pasienyje, kur yra priverstos atremti Rusijos puolimą Sumų miesto link. Rusijos armija jau pasiekė Junakivkos, pagrindinio ukrainiečių logistikos centro regione, pakraščius.

Abejotina, ar Rusijos vadovybė planuoja užimti Sumus, kaip svajoja kai kurie kaimyninio Kursko srities pareigūnai: trūksta pajėgų, o reljefas taip pat nėra palankus puolimui – tarp Junakivkos ir Sumų yra didelis miškų plotas.

Tačiau Rusijos puolimas turi ir kitą tikslą: jis apsunkina Ukrainos rezervų perkėlimą į Donbasą.

Rusijos pajėgos taip pat vykdo kitą puolimą, kurio tikslas – pasiekti Kramatorską ir Slovjanską. Iš šiaurės Rusijos armija žengia į Lymano miestą ir Severskij Donecko upę, kad prispaustų Ukrainos pajėgas, kurios jau dvejus su puse metų gina vietos miškus.

Rusijos armija užėmė didžiąją dalį Torskės kaimo šiaurės vakariniame miškų pakraštyje. Ir jie tikrai bandys prasiveržti į pietus. Rusai taip pat daro pažangą į šiaurę nuo Lymano miesto. Tikslas – prasiveržti iki Oskolo upės, o tai apsunkins centro aprūpinimą.

Priešingame upės krante Maskvos pajėgos vėl bando prasiveržti į Seversko miestą, per kurį eina tiesioginis kelias į Slovjanską. Rusai užėmė kaimą Seversko pakraštyje. Tačiau tai jau yra nutikę anksčiau – per pastaruosius trejus metus Rusijos armija kelis kartus įžengė į kaimą, bet iki šiol nesugebėjo jo išlaikyti.

Kol kas atakos upės slėniuose yra lokalaus pobūdžio (kitaip nei pavojingas prasiveržimas tarp Pokrovsko ir Konstiantynivkos). Tačiau ateityje ši kryptis gali būti sustiprinta, kad antroje metų pusėje Rusijos pajėgos galėtų pasiekti Seversko ir Kramatorsko aglomeraciją iš kelių pusių vienu metu.