Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Karyba |
Kodėl po 1990 m. Tu-128 nebuvo išsaugotas kaip MiG-31, ir kokį trūkumą turėjo šis perėmėjas?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Arba kaip atrodė šis bandymas įgyvendinti „NATO doktriną“, pagal kurią buvo sujungti perėmėjai ir žvalgybiniai (AWACS) orlaiviai? Bet kokie straipsniai, susiję su sovietinės ar Rusijos aviacijos istorija, visada yra aktualūs, ypač atsižvelgiant į Rusijos plataus masto karą prieš Ukrainą. Taigi papasakosime apie tiesioginį MiG-31 perėmėjų pirmtaką – sovietinį Tu-128, kuris po 1990 m. nebenaudojamas. Šie sovietiniai Tu-128 (dar žinomi kaip Tu-28) turėjo savo trūkumų ir atrodė kaip nesėkmingas sovietų bandymas įgyvendinti „NATO doktriną“, pagal kurią perėmėjai ir žvalgybiniai orlaiviai turėtų būti oro gynybos pagrindas. Štai kodėl šis pavyzdys yra įdomus. Galima pastebėti, kad Tu-128 vizualiai panašus į bazinį Tu-22 (nepainioti su naujesniu Tu-22M), ir tai būtų visiškai teisingas pastebėjimas. Mat septintojo dešimtmečio pradžioje sovietinis Tupolevo konstruktorių biuras naudojo šį bombonešį kurdamas Tu-128 naikintuvą-perėmėją, skirtą JAV strateginiams bombonešiams perimti. Verta detalizuoti, kad Tu-128 turėjo veikti kartu su žvalgybiniu Tu-126, kurie buvo tiesioginiai A-50 pirmtakai. Serijinė Tu-128 gamyba prasidėjo 1962 m. ir tęsėsi iki 1970 m., iš viso pagaminta 188 orlaiviai, įskaitant 14 dviviečių kovinių mokymų lėktuvų. Yra žinoma, kad du trečdaliai šio orlaivių skaičiaus toliau buvo naudojami devintajame dešimtmetyje. Tu-128 pilnas kilimo svoris 43,7 tonos, fiuzeliažo ilgis ir sparnų plotis atitinkamai 30,06 metro ir 17,53 metro, o įgula – dviejų asmenų. Tuo pačiu metu Rusijos šaltiniai teigia, kad Tu-128 lėktuvais buvo aprūpinti iš viso 5 aviacijos pulkai, dislokuoti Rusijoje ir Kazachstane. Šie pulkai tariamai buvo komplektuojami bombonešių aviacijos personalo pagrindu, o tai, be kita ko, apėmė padidintą šių dalinių personalo atlyginimą. Pagrindinė Tu-128 problema buvo jo ginkluotė. Šie orlaiviai galėjo gabenti tik keturias R-4 oras-oras raketas – po dvi infraraudonųjų spindulių ir po dvi radarų paieškos variantus, kurių paleidimo nuotolis buvo atitinkamai tik 16 kilometrų ir 25 kilometrai. Reikėtų dar kartą pabrėžti, kad Tu-128 buvo skirti specialiai JAV strateginiams bombonešiams perimti, todėl 16–25 kilometrų nuotolis atrodė per mažas. Todėl natūralu, kad dėl tokios mažos galios ginklų šie lėktuvai buvo nurašyti 1990 m., kai juos galutinai pakeitė MiG-31.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|