„HIMARS. Rusai greitai mokosi. Lenkia NATO.“ Generolai skambina pavojaus varpais

NATO rimtai nerimauja dėl neteisėto agresorės šalies Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimų, nes kyla grėsmė išpuoliui prieš Aljansą. Apie tai gegužės 20 d. savo skiltyje rašo „Bloomberg“ apžvalgininkas Markas Championas.

Jis teigė kalbėjęsis su didele grupe generolų ir kitų karininkų iš maždaug 20 šalių, susirinkusių Britanijos Karališkajame Jungtinių tarnybų institute, aptarti armijos korpuso, kaip pagrindinio organizacinio karinio vieneto, atkūrimo.

Autorius pažymi, kad kariuomenė neklausia, ar Rusijos užpuolimo NATO narei grėsmė yra reali. Vadams labiau rūpi, kur, kada ir kokia forma tai įvyks. Ir kiek mažai laiko jie gali turėti pasiruošimui.

Anksčiau buvo manoma, kad V. Putinas galėtų susidurti su NATO per 5–10 metų po karo Ukrainoje pabaigos. Dabar šis laikotarpis sutrumpintas. Remiantis Danijos žvalgybos vertinimu, atliktu šių metų pradžioje, Rusijai prireiktų šešių mėnesių vietiniam išpuoliui, dvejų metų regioniniam karui Baltijos šalyse ir penkerių metų platesniam konfliktui Europoje.

V. Putino ginkluotosios pajėgos šiuo metu yra dvigubai didesnės nei 2022 m. vasarį, ir jis toliau verbuoja naujus karius. Ginklų ir šaudmenų gamyba smarkiai išaugo. Rusai taip pat anksčiau turėjo kontaktų su pažangiais Vakarų ginklais, tokiais kaip HIMARS, todėl turėjo laiko išsiaiškinti, kaip juos neutralizuoti, rašo autorius. Jis taip pat pažymi, kad Rusijos kariai Ukrainoje greitai mokosi ir prisitaiko.

M. Championas rašo, kad dronų ir elektroninės karo srityje Rusija tikriausiai lenkia NATO. Be to, ji pagerino savo sparnuotųjų ir balistinių raketų taiklumą ir patvarumą. Pavyzdžiui, „Iskander“, kurią leidinys vadina apytiksliu amerikiečių ATACMS atitikmeniu, tapo sunkiai perimama net amerikiečių „Patriot“ baterijoms.

Vakarų generolai taip pat nerimauja dėl Rusijos demonstruojamo beveik visiško abejingumo aukų atžvilgiu. Straipsnyje pažymima, kad tai suteikia V. Putinui ir jo generolams laisvę, kurios neturi jų kolegos NATO.

Autorius rašo, kad V. Putinas jau gali pulti Estiją. O Vakarai, bandydami atsakyti, susidurs su daugybe problemų. Pirma, naujasis korpusas dar nėra pasiruošęs. Jiems taip pat teks pasiekti rytinį frontą, įveikiant daugybę kliūčių, nacionalinių tranzito licencijų reikalavimus ir nepakankamą infrastruktūrą.

NATO turi komandą, kuri sunkiai dirba ties šiuo klausimu, tačiau pratybos, skirtos parodyti Maskvai, kad Aljansas gali greitai perkelti karius į rytus, numatytos tik 2027 m.

Straipsnyje pažymima, kad Europoje dabar yra tvirtesnis sutarimas dėl to, ar V. Putiną reikėtų sustabdyti Ukrainoje, net jei yra išimčių, tokių kaip Vengrija. Tačiau Europai trūksta laiko, o Vakarų neryžtingumas suteikia V. Putinui galimybę veikti tiek Ukrainoje, tiek už jos ribų, rašo autorius.