Ukraina atvėrė Pandoros skrynią? „Dabar gali atakuoti bet kurią Europos šalį“

Neturėkime iliuzijų: Putinas tai panaudos prieš mus! Laikas ruoštis.

Visiškai nauja ir pavojinga sabotažo taktika – atakuoti dronais iš giliai priešo užnugaryje – ilgai neliks išskirtine Ukrainos sritimi.

Sėkminga Ukrainos operacija „Voratinklis“ – ataka prieš keturis strateginius bombonešių aerodromus Rusijoje reiškia visišką Rusijos žvalgybos ir kontržvalgybos kompromitaciją, kurios, nepaisant daugiau nei metus trukusių pasiruošimų šiam smūgiui, nesugebėjo jų aptikti ir sužlugdyti.

Palikus nuošalyje strateginius klausimus, tai taip pat rimtas psichologinis ir prestižinis smūgis – tolimojo nuotolio „branduolinė“ aviacija visada buvo Rusijos nacionalinis pasididžiavimas. Be to, ukrainiečiai įrodė, kad visi Donaldo Trumpo ir jo palydos teiginiai, jog „Kyjivo valdžia nebeturi jokių pranašumų“, yra ne kas kita, kaip plepalai.

Tačiau bene svarbiausias faktas yra tas, kad, anot ekspertų, ši ataka – pirmoji tokio pobūdžio istorijoje – iš esmės pakeičia karo taisykles.

Tradicinis radarų stebėjimas, skirtas dronams, skrendantiems iš priešo teritorijos, siekiant juos numušti arba evakuoti galimus taikinius, tampa visiškai nenaudingas, kai šie dronai pakyla iš giliai užnugaryje, visai šalia pasirinktų taikinių, ir nėra laiko reaguoti.

Dabar Kremliaus valdžia gali tik spėlioti, kur ir kada įvyks kitas toks išpuolis, o apsaugoti visų objektų visoje didžiulėje šalyje neįmanoma.

Deja, yra ir kita šio medalio pusė: jei Ukraina pradeda kovoti tokiu būdu, Rusija greičiausiai netrukus įgyvendins panašius metodus. Paradoksalu, bet laikui bėgant tai gali pasirodyti esanti daug pavojingesnė grsėmė NATO šalims nei pačiai Ukrainai.

Nors Ukrainos kontržvalgyba yra gana budri, santykinai efektyvi ir tikriausiai pasirengusi Rusijos tarnybų bandymams aplinkkeliu atgabenti sunkvežimius su dronais, visiškai neaišku, kiek Vakarų tarnybos yra pasirengusios šiai naujo tipo grėsmei.

Sunkvežimių ir kontrabandos srautas rytų-vakarų ir šiaurės-pietų linijomis yra toks didelis, kad šių pavojingų ginklų įvežimas į Europą nėra didelė problema. Be to, Rusija gali jų visai neatvežti iš rytų, o pirkti Vakaruose arba atvežti iš kitos krypties per fiktyvias įmones, arba surinkti vietoje laikinose dirbtuvėse.

Kiek tokių sunkvežimių ar užmaskuotų slėptuvių su šimtais dronų galima įrengti šalia svarbiausių Vakarų karinių bazių, atominių elektrinių, kritinės ir energetikos infrastruktūros objektų – taip pat ir Lietuvoje – ir ramiai laukti net metų metus, kol bus paleisti vienu signalu? O galbūt tai jau vyksta?

Taip pat galima daryti prielaidą, kad nors Putinas iš anksto nedvejodamas dislokuos tokius ginklus Vakaruose, nė viena NATO šalis neišdrįs to paties padaryti Rusijoje. Baimė dėl politinių pasekmių tokiam veiksmui, jei jis būtų atskleistas, vyraus.

Tačiau galimo ginkluoto konflikto su Rusija atveju tai mums sukeltų didelę papildomą grėsmę, į kurią negalėtume atsakyti. O politinės pasekmės nebebūtų svarbios.

Šios potencialios grėsmės užkardymas ar bent jau sumažinimas neabejotinai yra didelis ir visiškai naujas iššūkis Vakarų žvalgybos tarnyboms, ir belieka tikėtis, kad jos jį įveiks.