„Epinė Rusijos nesėkmė“

2025 m. birželio 1 d. Ukraina vykdė unikalią operaciją „Voratinklis“, kurios metu vienu metu buvo užpulti keli Rusijos aerodromai. Buvo pataikyta į priešo bombonešius, kurių Rusija galbūt niekada negalės atkurti.

Kaip rašo „Financial Times“, toks „sumuštas Rusijos aviacijos parkas“ gali priversti Kremlių permąstyti išpuolius prieš Ukrainą. Analitikai mano, kad operacija, kuri buvo planuota 18 mėnesių, greičiausiai turės ribotą poveikį Rusijos branduoliniam potencialui. Tačiau ji paveiks kasdienę situaciją Ukrainoje.

Lygiai taip pat svarbu tai, kad Stambulo derybų išvakarėse Ukraina sugebėjo pademonstruoti, jog gali pakeisti dinamiką mūšio lauke, priversdama Maskvą susitaikyti su nauja realybe: dabar Rusijos gilumoje esančios teritorijos yra pažeidžiamos net ir nenaudojant Vakarų ginklų.

Michaelas Kofmanas, karybos analitikas iš Carnegie tarptautinės taikos fondo, pažymi, kad Ukrainos smūgiai RF aerodromams „neabejotinai pablogino Rusijos gebėjimą atsakyti“. Tikimasi, kad Kremlius bandys pakeisti sunaikintus orlaivius.

„Nors to gali nepakakti, kad būtų sustabdyti smūgiai Ukrainai, atsižvelgiant į Rusijos bombonešių parko dydį, tai parodė, jog karo tęsimas turi realią kainą Rusijos, kaip karinės valstybės, statusui“, – sako M. Kofmanas.

„Financial Times“ pažymi, kad smūgių metu sugadinti ar sunaikinti orlaiviai sudaro apie 20 % Rusijos veikiančio tolimojo nuotolio aviacijos parko.

Oslo universiteto mokslo darbuotojas Fabianas Hoffmannas pažymi, kad daugelis bombonešių buvo remontuojami. Tačiau sunaikinti lėktuvai buvo vieni iš operatyviausių, todėl Rusijos nuostoliai ypač skaudūs.

Buvęs NATO ginklų kontrolės pareigūnas Williamas Alberkas, dabar dirbantis Stimsono centre, taip pat pridūrė, kad Rusija naudojo šiuos bombonešius atakuoti civiliniams taikiniams Ukrainoje. Įskaitant ir per neseniai įvykusius masinius apšaudymus:

„Jie sukėlė tiek daug kančių ir nelaimių. Ši (operacija „Voratinklis“, – red.) buvo tiesioginis būdas atsakyti ir bandyti užkirsti kelią būsimiems išpuoliams.“

Dabar Rusija ne tik turės mažiau bombonešių, kuriais galėtų pulti Ukrainą, bet ir bus priversta keisti savo taktiką.

„Jei Rusija bus priversta juos labiau išsklaidyti dėl apsaugos, tai tiesiogiai sumažins jos galimybes masiškai smogti ir slopinti Ukrainos oro gynybą“, – leidinyje cituojamas W. Alberkas.

Ataka prieš Rusijos aerodromus apgadino sovietinius Tu-95 ir Tu-22M3 lėktuvus. Tokie nebegaminami. Rusija galėtų visiškai atsisakyti bandymų pakeisti prarastą laivyną, tačiau tam prireiktų metų, galbūt net dešimtmečių, sako Williamas Alberkas.

Tuo pačiu metu operacijos „Voratinklis“ poveikis Rusijos branduolinei doktrinai greičiausiai bus ribotas. Rusijos branduolinę triadą sudaro sausumos, jūros ir oro paleidimo įrenginiai. Rusija ilgą laiką mažiausiai rėmėsi pastaraisiais dėl didelio pažeidžiamumo. Todėl Ukrainos ataka galėtų pagilinti šį „poslinkį“ link kitų nešėjų.

Fabianas Hoffmannas priduria, kad strateginiai bombonešiai sudaro apie 10 procentų Rusijos strateginių branduolinių ginklų sistemų. Tuo pačiu metu povandeniniai laivai sudaro apie 30 procentų, o sausumos paleidimo įrenginiai – apie 60 procentų.

Kartu pažymima, kad Ukrainos ataka tapo signalu Maskvai, kad net ir nuo Ukrainos nutolusios Rusijos teritorijos nebegali būti laikomos saugiomis.

„Rusai mano, kad pats šalies dydis suteikia strateginį gylį – savotišką prieglobstį. Tai, ką padarė ukrainiečiai, yra smūgis į pačią šios prielaidos esmę“, – teigė W. Alberkas.