Drebėk, Rusija! Greitai „Voratinklis 2.0“. Ši šalis padėjo Ukrainai sabotaže?

Drebėk, Rusija! Greitai „Voratinklis 2.0“. Ši šalis padėjo Ukrainai sabotaže? Įtarimai pakrypo visiškai netikėta linkme. Jei tai pasitvirtins, Putinas trokš keršto.

Ukrainos specialiosios tarnybos jau rengia tolesnius smūgius Rusijoje, panašius į neseniai įvykdytą operaciją „Voratinklis“, kai joms pavyko sunaikinti didelę dalį Rusijos strateginės aviacijos keturiuose priešo oro uostuose, skelbia „The Washington Post“, remdamasis žvalgybos šaltiniais. Žinoma, niekas Kyjive neatskleidžia, kokie, kur ir kada šie smūgiai įvyks.

Dienraštis skaičiuoja, kad šiandien Ukrainos likimas labiau nei bet kada priklauso nuo jos specialiųjų tarnybų – Vyriausiosios žvalgybos valdybos ir Ukrainos saugumo tarnybos. Jos įrodė, kad geba atakuoti giliai už Rusijos linijų, bet taip pat smogti Rusijos interesams ir ginkluotosioms pajėgoms daugelyje kitų pasaulio vietų, pavyzdžiui, Afrikoje ar Sirijoje.

Pirmasis masinio Ukrainos smūgio Rusijos bombonešiams birželio 1 d. poveikis jau matomas. Penktadienio atakai prieš Ukrainą rusams pavyko pasiųsti gerokai mažiau lėktuvų nei įprastai – tik 7: penkis Tu-95MS ir du Tu-160, pastebi „Defense Express“ ekspertai.

Kad kompensuotų orlaivių trūkumą, jie turėjo juos beveik maksimaliai pakrauti raketomis – apie 5 vienam orlaiviui, iš viso 36 raketos. Tai daug mažiau efektyvus atakos metodas nei anksčiau, kai prie kiekvieno orlaivio buvo pritvirtinta daugiausia 1–2 raketos, išimtiniais atvejais – 3. Be to, maksimali apkrova žymiai sutrumpina orlaivio techninį tarnavimo laiką.

Taip pat „deficitinių“ Tu-160 bombonešių, kuriuos rusai iki šiol bandė išsaugoti, naudojimas rodo, kad jie tiesiog neturėjo ką daugiau siųsti. Ne visos jų paleistos raketos pasiekė Ukrainą, kai kurios iš jų nukrito Rusijos teritorijoje dėl gedimo, kas nutinka gana dažnai.

Tuo tarpu Rusijos FSB greičiausiai vis dar nepavyko nustatyti kanalo, kuriuo į Rusiją buvo atgabenti Ukrainos dronai, kurie vėliau iš stovinčių sunkvežimių atakavo oro uostus. Nepriklausomi analitikai teigia, kad jie galėjo patekti iš Kazachstano, nes tarp jos ir Rusijos nėra muitinės kontrolės Eurazijos ekonominės sąjungos rėmuose, praneša „CurrentTime“.

Tai juo labiau tikėtina, nes nuo Kazachstano sienos iki Rusijos miesto Miaso, kur, pasak Rusijos tyrėjų, buvo įsikūręs slaptas Ukrainos „Voratinklio“ operacijos centras ir kur dronai buvo kraunami į sunkvežimius, yra tik 150 km.

Taip pat tęsiamas 37 metų Ukrainos kilmės Rusijos piliečio Artjomo Timofejevo, kuris neseniai gyveno Miasoje, persekiojimas.

Analitikas Rustamas Burnaševas taip pat įsitikinęs, kad dronai turėjo patekti jei ne iš Kazachstano, tai iš Baltarusijos arba per Sakartvelą.

„Apeiti apsaugą pasienyje su Rusija yra techniškai visiškai įmanoma. Tokių kanalų yra“, – teigia jis.

Reaguodama į pranešimus apie „kazachstaniečių pėdsakus“, Kazachstano valdžia, išsigandusi, kad gali tapti Rusijos keršto auka, pradėjo masinę žiniasklaidos neigimo kampaniją neoficialiu šūkiu „Mes su tuo neturime nieko bendra“, įtraukdama ne tik politikus, bet ir vidaus saugumo ekspertus.

„Kazachstano valdžia nori išsklaidyti visus įtarimus iš anksto, o jų atstovai tikina, kad informacija apie šios šalies dalyvavimą išpuoliuose prieš Rusijos oro uostus yra bandymas pasėti nesantaiką tarp Kazachstano ir Rusijos“, – teigia žurnalistas Sergejus Duvanovas.