„Maskva ruošiasi kariniam susidūrimui su Europa.“ Skelbiamos šokiruojančios detalės (Foto)

Rusija atnaujina ir plečia savo branduolinę infrastruktūrą netoli ES sienų, signalizuodama apie augančią Kremliaus grėsmę.

Atrodo, kad Maskva aktyviai ruošiasi kariniam susidūrimui su Europa.

Palydovinė žvalgyba rodo, kad pastaraisiais metais Rusija atliko didelio masto mažiausiai penkių su branduoliniais ginklais susijusių objektų modernizaciją.

Visi jie yra teritorijose, kurios gali kelti grėsmę NATO šalims, pranešė Švedijos televizijos kanalas SVT.

2025 m. gegužės mėn. „Planet Labs“ darytose palydovinėse nuotraukose matyti aktyvi statyba ir infrastruktūros atnaujinimas bazėse Kaliningrado srityje, Baltarusijoje, Novaja Zemlia ir Kolos pusiasalyje.

Pasak karybos analitikų, tai ne tik remonto klausimas – tai sistemingas pasirengimas ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais, įskaitant branduolinio spaudimo galimybę.

Baltarusijos karinėje bazėje Osipovičiuose statomas naujas saugumo perimetras ir įrenginiai branduolinėms galvutėms transportuoti.

Amerikos mokslininkų federacijos (FAS) ekspertai atkreipia dėmesį, kad teritorijoje jau įrengtos geležinkelio logistikos platformos, dislokuotos oro gynybos sistemos. Nuo 2022 m. čia bus sukurta visavertė branduolinių ginklų saugojimo ir galimo dislokavimo infrastruktūra. Rusijos anklave prie Baltijos jūros Kaliningrade pastatyti nauji inžineriniai oblektai, įrengtos trigubos tvoros.

Pasak Lenkijos, čia jau dislokuota apie 100 taktinių branduolinių galvučių. Kaliningradas tapo pagrindiniu branduolinio spaudimo NATO šalims tramplinu. Novaja Zemlia salynas, ilgą laiką tarnavęs kaip bandymų vieta, vėl tampa pagrindine branduoline zona.

Pasak SVT, ten statomi nauji tuneliai, dokai ir kiti įrenginiai, kurie gali būti naudojami tiek bandymams, tiek naujausių pasiekimų saugojimui. Kolos pusiasalyje, Gadžijevo ir Okolnajos bazėse Rusija stato dešimtis bunkerių balistinėms raketoms laikyti ir įrengia naujas prieplaukas branduoliniais ginklais ginkluotiems povandeniniams laivams.

Tai rodo padidėjusį Barenco jūroje veikiančio branduolinio laivyno kovinį pasirengimą. Švedijos gynybos ministras Poulas Johnsonas patvirtino, kad šalies vyriausybė žino apie tai, kas vyksta, ir Rusijos veiksmus vertina kaip augančią grėsmę.

Nuo plataus masto agresijos prieš Ukrainą pradžios grasinimai panaudoti branduolinius ginklus buvo pateikti daugiau nei 200 kartų, o Maskva juos toliau naudoja kaip šantažo įrankį.

Stokholmo SIPRI instituto duomenimis, 2024 m. Rusija toliau modernizavo savo branduolinį arsenalą, nepaisant tokių nesėkmių kaip nepavykęs „Sarmat“ tarpžemyninės balistinės raketos bandymas.

Tai gali rodyti techninius sunkumus, tačiau Kremliaus strateginė kryptis išlieka ta pati – pasikliauti branduoliniais ginklais ir gąsdinti kaimynus.

Bendras pasaulio branduolinis arsenalas 2025 m. sausio mėn. buvo 12 241 kovinė galvutė, iš kurių 3 912 yra kovinės parengties, o apie 2 100 – aukštos parengties būsenoje, nemaža dalis priklauso Rusijai.