„Ukraina yra arčiau pergalės. Ir štai kodėl“

Daugelis mano, kad karas Ukrainoje yra lygiavertis. Tačiau strategiškai Ukraina yra daug arčiau savo pradinių strateginių tikslų pasiekimo nei Rusija. Štai kodėl Ukraina yra arčiau pergalės, o Rusija susiduria su viena didžiausių karinių nesėkmių šiuolaikinėje istorijoje, socialinio tinklo X paskyroje rašo suomis Jonis Askola, padedantis Ukrainai ir kovojantis prieš dezinformaciją.

Kare sėkmė vertinama pagal strateginius tikslus.

Rusijos pradiniai strateginiai tikslai buvo „denacifikacija ir demilitarizacija“, tai reiškia režimo pakeitimą, Ukrainos pavertimą satelitine valstybe ir prorusiško marionetinio lyderio paskyrimą.

Štai kodėl Rusija 2022 m. pradžioje pradėjo visapusišką invaziją, nukreiptą prieš Kyjivą, tikėdamasi greito žlugimo.

Tai nepavyko.

Ukraina išlieka suvereni, demokratiška ir vadovaujama Zelenskio.

Rusija dabar yra daug toliau nuo savo strateginių tikslų pasiekimo nei buvo 2022 m. kovo mėn.

Ukrainos pradinis strateginis tikslas buvo paprastas: neleisti Rusijai pasiekti savo strateginių tikslų. Tai reiškė suvereniteto išsaugojimą, pasipriešinimą režimo pakeitimui ir demokratijos išlaikymą. Ukraina sėkmingai įvykdė šią pagrindinę misiją.

Nuo tada abi pusės priėmė antraeilius tikslus. Ukraina siekia išlaisvinti teritorijas. Rusija siekia užsitikrinti sausumos tiltą į Padniestrę ir visiškai okupuoti Ukrainos rytinius ir pietinius regionus.

Nė viena iš šalių visiškai nepasiekia savo antrinių tikslų.

Ukraina atgavo didelę teritoriją. 2022 m. kovo mėn. Rusija okupavo apie 30 proc. Ukrainos teritorijos, o šiandien – tik apie 19 proc.

Tačiau visiškam išlaisvinimui reikėtų daug daugiau pagalbos, mobilizacijos, laiko, kantrybės ir technologinių pranašumų.

Rusija užsitikrino sausumos tiltą į Krymą, bet nepavyko pasiekti Padniestrės ar visiškai okupuoti norimų regionų.

Ji mobilizavo, panaudojo kalinius, samdinius ir Šiaurės Korėjos karius, perėjo prie karo ekonomikos, tačiau kontroliuoja mažiau teritorijos nei 2022 m. kovo mėn.

Rusija neužėmė nė vieno iš 23 regionų sostinių ir specialaus statuso miestų, kuriuos Ukraina kontroliavo visapusiško karo pradžioje.

Invazinėms pajėgoms, turinčioms visišką iniciatyvą, tai yra didžiulis nesėkmė, ypač po 3,5 metų ir daugiau nei milijono aukų.