„Bus galingas atsakas.“ Suduoti smūgiai į branduolinius objektus

Irano valdžia atsisako suteikti TATENA generaliniam direktoriui Rafaeliui Grossi prieigą prie šalies branduolinių objektų ir draudžia agentūrai vykdyti ten vaizdo stebėjimą. Tai pareiškė Irano parlamento pirmininko pavaduotojas Hamidas-Reza Haji Babaee, praneša „Mehr“.

Pasak politiko, sprendimas priimtas dėl to, kad iš Izraelio valdžios gautuose dokumentuose yra išsamios informacijos apie Irano branduolinės infrastruktūros būklę.

H. R. Haji Babaee neseniai vykusį „12 dienų karą“ apibūdino kaip „47 metus trunkančio JAV priešiškumo Irano žmonėms“ tęsinį.

Jis pažymėjo, kad konfrontacija neapsiriboja branduoline programa ar raketų smūgiais, bet „yra nukreipta prieš pačią Irano tautą“.

„JAV bijo 90 milijonų gyventojų turinčios tautos su septynių tūkstančių metų civilizacija, kuri neleis Amerikai dominuoti regione“, – sakė parlamentaras, pridurdamas, kad Teheranas duos „galingą atsaką“, jei bus daromas tolesnis spaudimas.

Irano branduolinė programa prasidėjo šeštajame dešimtmetyje, remiant Vakarų šalims.

1970 m. Teheranas ratifikavo Branduolinių ginklų neplatinimo sutartį (NPT), o 1974 m. pasirašė visapusišką apsaugos priemonių susitarimą su TATENA, numatantį branduolinių objektų patikrinimus ir stebėseną.

Po 1979 m. Islamo revoliucijos programa buvo laikinai sustabdyta, bet vėliau atnaujinta. Dešimtajame dešimtmetyje Iranas pirmą kartą buvo apkaltintas ketinimu kurti branduolinius ginklus.

2003 m. TATENA rado įrodymų apie nedeklaruotą urano sodrinimą. Iranas pripažino slapto darbo faktą ir sutiko su papildomu NPT protokolu, kuriuo agentūros rekomendacija sustabdė sodrinimą.

Tačiau sodrinimas buvo atnaujintas 2005 m., o 2006 m. TATENA apkaltino Teheraną atsisakymu bendradarbiauti, o tai tapo pagrindu sankcijoms įvesti.

Svarbiausias žingsnis buvo 2015 m. pasirašytas Bendras išsamus veiksmų planas (JCPOA), kuriuo Iranas buvo įpareigotas apriboti urano sodrinimą mainais į tarptautinių sankcijų panaikinimą.

Tačiau 2018 m. Jungtinės Valstijos, vadovaujamos Donaldo Trumpo administracijos, vienašališkai pasitraukė iš susitarimo. 2019 m. Teheranas atnaujino branduolinės energetikos plėtrą, o nuo 2021 m. nustojo vykdyti daugybę įsipareigojimų TATENA, apribodamas inspektorių prieigą ir pradėdamas sodrinti uraną iki lygio, artimo ginklų lygiui.

2025 m. birželio 13 d. Izraelis pradėjo karinę operaciją prieš Irano branduolinius objektus, pareikšdamas, kad Teheranas pasiekė kritinį etapą kurdamas branduolinę bombą.

Birželio 22 d. Jungtinės Valstijos prisijungė prie Izraelio veiksmų, pradėdamos oro antskrydžius trijuose pagrindiniuose objektuose – Fordo, Natanzo ir Isfahano. CŽA direktorius Johnas Ratcliffe'as teigė, kad ši operacija padarė didelę žalą Irano branduolinei programai.