„Neturi precendento istorijoje.“ Žuvo jau 84 %. Žemei skelbiamas krachas

Mokslininkai perspėja, kad šių organizmų išnykimas turės pasekmių – sumažės biologinė įvairovė. Jų išnykimas gali sumažinti vandenyno gebėjimą absorbuoti CO₂, o tai paspartintų klimato kaitą.

Jau 84 % koralinių rifų yra paveikti blukimo, kurį sukelia terminis stresas. Tai rekordinė būsena, kurią sukėlė žmogaus veikla ir gali sukelti masinį šių pagrindinių Žemės ekosistemų išnykimą.

Koralinių rifų blukimo lygis dabar kelia nerimą ir neturi precedento. NOAA (Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija) paskelbė, kad 2024 m. įvyko ketvirtasis pasaulinis masinis koralinių rifų blukimas istorijoje (kiti – 1998, 2010 ir 2015–2017).

Kaip rašo portalas „Science Alert“, dėl kylančios vandenynų vandens temperatūros koralai kenčia nuo karščio streso. Koralai praranda jiems būdingas spalvas. Pasak NOAA, kai kuriuose regionuose sąlygos yra tokios ekstremalios, kad gali sukelti beveik visišką rifų mirtį. Net ir atsparesni koralai pradeda mirti.

Dėl karščio streso koralai atmeta simbiotinius dumblius, vadinamus zooksantelėmis. Būtent šie mikroskopiniai dumbliai fotosintezės būdu suteikia koralams didžiąją dalį energijos ir suteikia jiems spalvą. Kai vandens temperatūra pakyla net 1–2 °C virš normalios, dumbliai pradeda veikti netinkamai, todėl koralai yra priversti juos pašalinti. Dėl to jo audinys tampa skaidrus ir išryškėja baltas kalkakmenio skeletas. Jei sąlygos nepagerėja, koralas netenka energijos šaltinio ir miršta.

Koraliniai rifai yra gyvybiškai svarbūs jūrų gyvybei ir milijonams žmonių, gyvenančių pakrančių bendruomenėse. Besivystančiose regionuose daugelis bendruomenių yra priklausomos nuo koralinių rifų dėl maisto, darbo ir saugumo. Nuo šeštojo dešimtmečio gyvų koralų danga sumažėjo perpus dėl klimato kaitos ir aplinkos naikinimo. Atšilus 1,5 °C, 70–90 % koralinių rifų gali išnykti, o tai būtų katastrofa žmonėms ir planetai.

Koraliniai rifai yra apie 25 % visų jūrų rūšių buveinė. Jų išnykimas reiškia daugelio organizmų mirtį arba migraciją. Vandenynai sukaupia 90 % perteklinės šilumos, kurią sukelia iškastinio kuro deginimas. Visuotinis atšilimas vyksta sparčiai ir yra vienas ryškiausių žmogaus veiklos padarinių Žemėje, o vidutinė pasaulinė temperatūra jau pakyla daugiau nei 1,1 °C, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu.