Milžinas vandenyno dugne. Bet kurią akimirką. „Niekas nežino, ko tikėtis“ (Video)

Apie tai rašo „The Independent“.

Ašinis povandeninis kalnas, arba ugnikalnis (Axial Seamount arba Axial Volcano) yra už 480 kilometrų nuo Oregono krantų (JAV) ir beveik 1500 metrų gylyje Ramiajame vandenyne. Paskutinį kartą ugnikalnis išsiveržė 2015 m., į jūros dugną išspjaudamas lavą.

Dabar mokslininkai teigia, kad Ašinis kalnas yra „aktyviausias povandeninis ugnikalnis Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose“ ir, regis, ruošiasi vėl išsiveržti, tačiau niekas nežino, kada ar kas tiksliai įvyks.

Pasak naujojo tyrimo bendraautoriaus ir Vašingtono universiteto jūrų geofizikos profesoriaus Williamo Wilcocko, ugnikalnis laikui bėgant išsipučia dėl susikaupusios magmos, todėl kai kurie tyrėjai iškėlė hipotezę, kad išsipūtimo dydis gali padėti numatyti, kada ugnikalnis išsiverš. Jei hipotezė teisinga, Ašinis kalnas jau išsipūtė iki tokio lygio, kokį pasiekė prieš tris paskutinius išsiveržimus – paprastai tariant, ugnikalnis iš tiesų gali išsiveržti bet kurią akimirką.

Tačiau daug detalių apie povandeninius ugnikalnius vis dar nežinomos, įskaitant tai, kaip jie išsiveržia. Pagrindinė problema yra ta, kad šis procesas yra paslėptas nuo mokslininkų akių. Taigi, kaip žinoti, kad išsiveržimas gali būti neišvengiamas? Tyrėjai pastebi, kad kai kurias užuominas galima gauti iš seisminio aktyvumo.

Stebėjimai rodo, kad šiandien netoli povandeninio kalno per dieną įvyksta nuo 200 iki 300 žemės drebėjimų. Kai kuriomis dienomis dėl potvynių ir atoslūgių jų būdavo 1000. Prieš pat išsiveržimą mokslininkai tikisi užfiksuoti iki 2000 drebėjmų.

Pasak jūrų geofizikėtės ir Vašingtono universiteto Aplinkos koledžo dekanės Maya Tolstoy, Ašinis kalnas šiuo metu yra kritinės įtampos būsenoje. Per potvynį vandenyno svoris spaudžia plutą, o kai šis svoris atoslūgio metu šiek tiek sumažėja, padaugėja žemės drebėjimų.

Povandeniniai ugnikalniai gali sukurti unikalias jūros gyvūnijos buveines, dažnai nukreipdami aukštyn kylančias sroves, kurios neša maistą, pritraukia žuvis ir kitas rūšis. Tuo pačiu metu jūros dugne esančios hidroterminės angos, kur magma kaitina ir išstumia jūros vandenį, yra „gyvybės oazės“, o ugnikalnių išskiriamos dujos padeda mikrobams išgyventi dideliame gylyje. Kita vertus, jie gali sukelti vandenynų rūgštėjimą, kuris kenkia jūros gyvūnijai.

Mokslininkai mano, kad jei ugnikalnis artimiausiu metu išsiveržs, Ramiojo vandenyno gyventojai gali būti paveikti bauginančio garso. Mokslininkai perspėja, kad banginiai, kurie yra prisitaikę prie žemo dažnio garsų, greičiausiai nenukentės nuo didelio išsiveržimo, tačiau gyvūnai, gyvenantys netoli Ašinio kalno hidroterminių versmių, greičiausiai pajus pasekmes.

2011 m. mokslininkai pastebėjo, kaip išsiveržimo vietų dugnas buvo visiškai padengtas lavos srautais, kurie tiesiogine prasme sunaikino visą gyvybę. Dar įdomiau buvo tai, kad praėjus vos trims mėnesiams po šio įvykio, gyvūnai ir bakterijos sugrįžo į paveiktą regioną.