Žemėje yra nematoma linija, kurios gyvūnai neperžengia. Kodėl?

Pietryčių Azijos, kuri yra Eurazijos žemyno dalis, fauną nuo Australijos žemyno faunos skiria nematoma siena. Dauguma gyvūnų niekada neperžengia šios sienos, net paukščiai. Ir taip yra jau dešimtis milijonų metų, todėl gyvūnai abiejose pasaulio dalyse evoliucionavo skirtingai.

Mokslininkai mano, kad viskas prasidėjo maždaug prieš 30 milijonų metų, kai Australijos tektoninė plokštė susidūrė su Eurazijos tektonine plokšte. Dėl to susiformavo salynas, pasikeitė vandenynų srovių kryptis ir susidarė unikalios klimato sąlygos.

Vienoje nematomos linijos pusėje, Indonezijoje ir Malaizijoje, išsivystė beždžionės, žmogbeždžionės, drambliai, tigrai ir raganosiai. Kitoje linijos pusėje, Naujojoje Gvinėjoje ir Australijoje, išsivystė sterbliniai, graužikai ir kakadu. Labai mažai tos pačios rūšies gyvūnų galima rasti abiejose nematomos linijos pusėse. Daugelis rūšių kiekvienoje pasaulio dalyje yra endeminės, tai reiškia, kad jos gyvena tik tame regione.

Ši riba buvo pavadinta Voliso (Wallace) linija britų biologo Alfredo Russelio Wallace'o, kuris XIX amžiaus viduryje tyrinėdamas regioną pirmą kartą pastebėjo ryškų skirtumą gyvūnų pasaulyje, daugiausia žinduolių, vardu.

Voliso ​​linija driekiasi tarp Balio ir Lomboko salų bei tarp Kalimantano ir Sulavesio salų. Voliso ​​linija laikoma hipotetine evoliucine kliūtimi, nors dėl tikslios jos vietos ir susidarymo mechanizmų vis dar diskutuojama.

Voliso ​​linija skiria Eurazijos Azijos dalies šelfą nuo Australijos tektoninės plokštės šelfo. Tai geologinė linija, bet kartu ir klimatinė bei biologinė linija.

Gilūs vandenyno kanalai, tokie kaip Lomboko sąsiauris, skiria kiekvieną šelfą, todėl gyvūnams sunku juos kirsti. Net kai prieš milijonus metų vandenynų lygis buvo žemesnis nei dabar, ši praraja vis dar egzistavo.

Nors Voliso nematoma linija aiškiausiai skiria Azijos ir Australijos žinduolių rūšis, ji taip pat skiria paukščių, roplių ir kitų gyvūnų rūšis.

Paukščiai paprastai nekerta Voliso linijos, o kai kurios vandenyne gyvenančios žuvų rūšys taip pat turi genetinių skirtumų, priklausomai nuo to, kurioje linijos pusėje jos yra, o tai rodo retą populiacijų maišymąsi, teigia mokslininkai.

Mokslininkai dar neišsiaiškino, kokios nematomos kliūtys stabdo šias rūšis, tačiau buveinė ir klimatas yra tikėtini veiksniai, kurie didina evoliucinį atotrūkį.

Stuburinių gyvūnų tyrimai parodė, kad Pietryčių Azijos rūšys tolimoje praeityje išsivystė tropinėje aplinkoje, todėl jos galėjo plisti Naujosios Gvinėjos link per drėgnas salas.

Tačiau Australijos laukinė gamta vystėsi sausesnėmis sąlygomis, ir tai paveikė jos tolesnį vystymąsi. Tai reiškė, kad Australijos laukinė gamta turėjo nepalankią padėtį tropinėse salose arčiau pusiaujo.