Kaip dažnai turėtumėte tuštintis? Pateikė atsakymą į nejaukų klausimą

Nuo karto per dieną iki kelių kartų per savaitę – kiekvieno žmogaus tuštinimosi dažnis gali skirtis. Kai kurie iš mūsų tuštinasi reguliariai kaip pagal laikrodį, kiti gali praleisti dieną ar dvi. Tačiau kaip dažnai iš tiesų turėtumėte eiti į tualetą? 

Kiek kartų laikoma „normalu“? 

Visų pirma, tai priklauso nuo to, kas yra norma jums. Tiesą sakant, dažnis gali būti gana įvairus. „Normalus tuštinimosi skaičius gali svyruoti nuo vieno iki trijų kartų per dieną iki trijų-keturių kartų per savaitę“, – sako Peyton Berookim, sertifikuotas gastroenterologas iš Pietų Kalifornijos Gastroenterologijos instituto.

Kad ir kurioje šio spektro dalyje būtumėte – ar tai trys kartus per dieną, ar tris kartus per savaitę – tai ir yra jūsų normalus dažnis. 

Tačiau dažnesnis ar retesnis tuštinimasis gali rodyti potencialius sveikatos sutrikimus. Tačiau tuštinimosi dažnis nėra vienintelis virškinimo sistemos sveikatos rodiklis. Svarbus ir komfortas (t.y. kaip lengvai išmatos pasišalina). „Tai reiškia minkštas išmatas, pašalinamas be pastangų.“

Kodėl kiekvieno žmogaus tuštinimosi grafikas skirtingas?

„Daugybė veiksnių gali paveikti asmens grafiką“, – paaiškina P.Berookim. Štai keletas dalykų, kurie gali įtakoti jūsų kasdienį tuštinimosi skaičių: 

– Suvartojamos skaidulų ir vandens kiekis; 

– Fizinio aktyvumo dažnis;

– Esamos sveikatos problemos, pvz., skydliaukės sutrikimai, uždegiminė žarnyno liga (toks kaip Krono liga arba opų kolitas), virškinimo trakto infekcija arba auglys storosios žarnos srityje; 

– Vartojami vaistai; 

– Streso lygis.

Ką daryti, jei nerimaujate dėl tuštinimosi dažnio

Vėlgi, nėra griežtai nustatyto išmatų kiekio, kurį reikėtų pasiekti. Kai kurie žmonės tuštinasi kelis kartus per dieną, kitiems pakanka kelių kartų per savaitę. Svarbiausia yra tai, kas yra norma jums. Tačiau jei manote, kad tuštinatės per dažnai arba per retai, arba jei jūsų išmatavimo grafikas staiga pasikeitė, geriau pasitarti su gydytoju.

„Svarbu stebėti savo tuštinimosi įpročius, nes jie gali rodyti potencialias sveikatos problemas“, – paaiškina P.Berookim. Gydytojas gali atlikti keletą tyrimų (pvz., kraujo tyrimus, patikrinti skydliaukės hormonų lygį), kad nustatytų, ar kas nors veikia jūsų tuštinimosi dažnį.

Taip pat galite pabandyti keletą paprastų naminių priemonių, kad pagerintumėte tuštinimosi reguliarumą. Dažnai pakanka šiek tiek pakeisti kasdienius įpročius. 

Štai P.Berookim patarimai, kaip pagerinti virškinimą: 

Didinkite skaidulų kiekį: „Skaidulos gali padėti tiek esant viduriavimui, tiek vidurių užkietėjimui, suteikdamos išmatoms didesnį tūrį“, – sako P.Berookim. Svarbu pradėti palaipsniui. Per didelis skaidulų kiekis per trumpą laiką gali sukelti nemalonų pilvo pūtimą. 

Judėkite daugiau: „Fizinis aktyvumas stimuliuoja žarnyno veiklą“, – teigia P.Berookim. Kai per mažai judame, virškinimo trakto veikla gali sulėtėti.

Geriamas vandens kiekis: Pakankamas vandens suvartojimas padeda kovoti su vidurių užkietėjimu. „Žmogus turėtų vartoti maždaug 1 unciją (apie 30 ml) vandens už kiekvienam savo svorio kilogramui“, – sako P.Berookim. Pavyzdžiui, jei sveriate 68 kg, stengkitės išgerti maždaug 8,5 stiklinės vandens per dieną, kad tuštinimasis būtų sklandus. 

Valdykite stresą: „Stresas paprastai padidina skrandžio rūgščių sekreciją, todėl gali atsirasti viduriavimas“, – paaiškina P.Berookim. Jis rekomenduoja stresą mažinančias praktikas, tokias kaip meditacija ir joga, kad reguliuotumėte ir stresą, ir žarnyno veiklą. 

Išbandykite probiotikus: „Probiotikai gali atstatyti gerųjų bakterijų balansą žarnyne, o tai gali padėti tiek esant viduriavimui, tiek užkietėjimui“, sako P.Berookim. Tačiau prieš pradedant vartoti probiotikus (ar bet kokius naujus maisto papildus), visada geriau pasitarti su gydytoju.

Kada kreiptis į gydytoją dėl tuštinimosi?

Į medikus vertėtų kreiptis, jei pastebite bet kurį iš šių simptomų: 

– Kraujas išmatose; 

– Užsitęsęs viduriavimas ar vidurių užkietėjimas; 

– Svorio pasikeitimas; 

– Skausmas ar pilvo pūtimas; 

– Pykinimas ar vėmimas; 

– Refliuksas (degimas skrandyje).

Jei pastebite kurį nors iš šių simptomų, gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, išmatų analizes ar kolonoskopiją. 

Šie tyrimai padeda nustatyti, ar jūsų tuštinimosi pokyčius sukelia tokios būklės kaip:

– Dirgliosios žarnos sindromas (IBS); 

– Uždegiminė žarnyno liga (IBD) – pvz., Krono liga arba opinis kolitas; 

– Storosios žarnos vėžys; 

– Gastroezofaginė refliukso liga (GERD). 

Kalbeti apie išmatas ne visada yra patogu – mes tai suprantame. Tačiau jei pastebite išmatų įpročių pokyčius ar susirūpinimą keliančių simptomų, svarbu pasisakyti apie juos gydytojui.