Migrenos gydymas: kodėl vienas populiariausių vaistų neefektyvus prieš svaigulį?

Vestibulinė migrena – tai migrenos forma, pasireiškianti ne tik įprastais simptomais, tokiais kaip galvos skausmas ar jautrumas šviesai, bet ir stipriu svaigimu, pusiausvyros sutrikimais ar sukimosi pojūčiu. Nors rizatriptanas dažnai rekomenduojamas tokiems pacientams, naujausi duomenys verčia suabejoti jo veiksmingumu šio tipo migrenos atvejais.

Tyrimą atliko mokslininkų komanda vadovaujama dr. Jeffrey Staab iš Mayo klinikos (JAV). Jame dalyvavo 134 suaugusieji, kuriems buvo diagnozuota vestibulinė migrena. Tyrimo metu pacientams buvo nurodyta, pasireiškus vestibuliniams simptomams, išgerti 10 mg rizatriptano arba placebo. Iš viso buvo įvertinti 307 vidutinio ar stipraus intensyvumo migrenos epizodai.

Po vienos valandos – kai rizatriptano poveikis pasiekia aukščiausią lygį – nebuvo užfiksuota jokio reikšmingo skirtumo tarp tikrojo vaisto ir placebo poveikio. Abiejose grupėse dalyviai vienodai dažnai griebdavosi papildomų vaistų.

Praėjus 24 valandoms, rizatriptanas rodė šiek tiek geresnius rezultatus tik jautrumo judesiui, šviesai ir garsui atžvilgiu. Tačiau vertinant pagrindinį vestibulinės migrenos simptomą – galvos svaigimą – joks reikšmingas poveikis nebuvo pastebėtas. Dalyviai, vartoję rizatriptaną, taip pat pranešė apie kiek geresnę fizinę savijautą, bet psichologinės būklės ar šalutinių poveikių toleravimo skirtumų tarp grupių nebuvo.

„Šie rezultatai rodo, kad vestibulinės migrenos metu aktyvūs smegenų centrai – vadinamosios vestibulinės sistemos – gali būti nejautrūs triptanams. Kol kas nežinome kodėl, tačiau įtariama, kad šios sistemos yra gana primityvios iš evoliucijos perspektyvos“, – sako neurologas prof. Peter Goadsby iš Londono „King’s College“.

Nepaisant šių skirtumų, Goadsby pabrėžia, kad vestibulinė migrena vis tiek priklauso bendrai migrenos grupei – tai nėra visiškai atskira liga. Vis dėlto ji reikalauja specifinio požiūrio ir tikslingo gydymo metodo.

„Gydytojai turi aktyviai klausti pacientų apie vestibulinius simptomus, – sako Goadsby. – Jei gydymas, pavyzdžiui, triptanais, neveikia, svarbu suprasti, kad problema slypi ne paciento elgesyje ar nusiteikime, o tame, jog tam tikri migrenos tipai reaguoja kitaip.“

Vertė Gintarė Grainytė

Šaltiniai:

JAMA Neurology. Doi:10.1001/jamaneurol.2025.1006