Omega-3 papildai gali sulėtinti biologinį senėjimą

Omega-3 riebiosios rūgštys – vadinamosios „gerosios“ riebalų rūgštys, esančios sėklose, riešutuose ir tam tikrose žuvų rūšyse – jau seniai žinomos dėl teigiamo poveikio imunitetui, širdies sveikatai ir smegenų funkcijai. Be to, jos siejamos su epigenetiniais pokyčiais – cheminiais žymekliais ant DNR, kurie reguliuoja genų aktyvumą ir ląstelių elgseną. Tai leidžia manyti, kad omega-3 gali sulėtinti biologinį senėjimo tempą – procesą, parodantį, kaip greitai kūnas nyksta, palyginti su bendra populiacija.

Norėdami išsamiau ištirti šį reiškinį, Ciuricho universiteto mokslininkai, vadovaujami profesorės Heike Bischoff-Ferrari, atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 777 vyresnio amžiaus žmonės iš Šveicarijos, kurių amžius svyravo nuo 70 iki 91 metų. Dalyviai buvo suskirstyti į aštuonias grupes, kad būtų galima įvertinti atskirą ir bendrą omega-3, vitamino D ir fizinio aktyvumo poveikį.

„Omega-3 veikia keliais senėjimo keliais – pavyzdžiui, veikia kaip priešuždegiminė medžiaga. Panašiai ir vitaminas D bei fizinis aktyvumas turi daug naudos“, – sako Bischoff-Ferrari. Tyrime dalyvavę žmonės, kurie jau prieš tai vartojo šiuos papildus ar sportavo, galėjo tęsti savo įprastą režimą, kadangi mokslininkai nenorėjo jų priversti keisti sveikų įpročių.

Papildomai kiekvienai grupei buvo paskirtos skirtingos kombinacijos: 1 g omega-3 per dieną, placebo, 2000 tarptautinių vienetų vitamino D bei trijų kartų per savaitę 30 minučių trunkanti jėgos treniruotė. Kai kurios grupės vartojo tik omega-3, kitos – tik vitaminą D ar tik sportavo, o dar kitos – visus tris veiksnius kartu.

Tyrimo pradžioje ir po trejų metų dalyvių biologinis amžius buvo įvertintas pasitelkiant vadinamuosius epigenetinius laikrodžius, kurie analizuoja metilo grupių žymenis DNR – šie mažėja senstant ir kenkia ląstelių funkcijoms.

Rezultatai parodė, kad žmonės, vartoję tik omega-3 papildus, vidutiniškai senėjo maždaug trimis mėnesiais lėčiau nei tie, kurie gavo tik placebą. Svarbu tai, kad buvo atsižvelgta į tokius veiksnius kaip realus amžius, lytis, svoris ir ūgis.

Pasak Bischoff-Ferrari, „tai didžiausias iki šiol atliktas tyrimas, rodantis, kad paprastas papildas gali prisidėti prie lėtesnio biologinio senėjimo“.

Dar geresni rezultatai buvo pastebėti tarp tų dalyvių, kurie kartu su omega-3 vartojo vitaminą D ir atliko jėgos pratimus – jų biologinis amžius padidėjo beveik keturiais mėnesiais mažiau nei tų, kurie nepritaikė nė vieno iš šių įpročių. „Šis efektas buvo šiek tiek ryškesnis – beveik keturi mėnesiai „atsijauninimo“, – teigia mokslininkė.

Nors pokytis atrodo nedidelis, vyresnio amžiaus žmonėms tai gali būti reikšminga, sako profesorius Richard Siow iš Londono King’s College universiteto. „Per tris mėnesius gali įvykti daug su amžiumi susijusių pokyčių, tad toks lėtėjimas gali būti svarbus.“

Vis dėlto reikia pažymėti, kad epigenetiniai laikrodžiai nėra tobulas biologinio senėjimo matas. „Net jei DNR biomarkeriai rodo, kad esate panašūs į jaunesnį žmogų, tai dar nereiškia, kad jūsų sveikata iš tikrųjų yra geresnė“, – priduria Siow. Todėl svarbu ištirti, kaip šie pokyčiai veikia pažintinę funkciją, fizinį pajėgumą ir širdies sveikatą – šiuo metu Bischoff-Ferrari komanda analizuoja šiuos duomenis.

Dar vienas tyrimo apribojimas – dalyviai buvo palyginti sveiki, aktyvūs ir dažniausiai neturėjo vitamino D trūkumo. Būsimi tyrimai turėtų apimti įvairesnes populiacijas – įskaitant jaunesnius žmones ir gyvenančius kitose pasaulio šalyse.

Vertė Gintarė Grainytė

Šaltiniai:

Nature Aging. DOI: 10.1038/s43587-024-00793-y