„Šalti skaičiavimai – ir siaubingas rezultatas. Pateikė žmonijos pabaigos grafiką“

Dirbtinis intelektas, sukurtas pasaulinėms rizikoms ir istorinėms tendencijoms analizuoti, paskelbė šaltą prognozę, nuo kurios stingsta kraujas gyslose: galimos žmonių civilizacijos pabaigos data nėra mitas, o matematiškai apskaičiuotas scenarijus. Ir labiausiai nerimą kelia tai, kad ji jau „matoma horizonte“.

Kaip dirbtinis intelektas sudarė šią prognozę

Modelį sukūrė Oksfordo ateities instituto specialistų komanda, vadovaujama dr. Noah Hunterio. Jis pagrįstas milijardų duomenų analize: klimato kaita, ekonomikos žlugimas, kariniai konfliktai, epidemijos ir žmogaus sukeltos grėsmės.

„Mes nekėlėme užduoties išgąsdinti žmoniją. Mes tiesiog pateikėme sistemai viską, ką žinome apie rizikas, ir leidome jai apskaičiuoti labiausiai tikėtinus rezultatus“, – aiškino Hunteris.

Dirbtinis intelektas ne tik nurodė tendencijas – jis pateikė konkretų laiko intervalą: 2040–2055 m. Būtent šiame diapazone yra didžiausia įvykių, galinčių sukelti pasaulinį žlugimą, tikimybė.

Pagal šį modelį, žmonija gali susidurti su viena ar keliomis kritinėmis grėsmėmis:

negrįžtama klimato kaita;

nekontroliuojamo dirbtinio intelekto plitimas;

konfliktas, naudojant branduolinius ginklus;

naujo tipo pasaulinė pandemija;

finansų ir maisto sistemų žlugimas.

Scenarijai nėra garantuoti, tačiau jų sutapimo tikimybė nurodytu laikotarpiu viršija 50 % – rodiklis, kurio pakanka, kad mokslininkai paskelbtų pavojų.

Kaip reagavo mokslininkų bendruomenė

Nuomonės išsiskyrė – vieni dirbtinio prognozę laiko naudinga priemone nelaimių prevencijai, kiti kaltina kūrėjus panika ir pernelyg dideliu dramatizavimu. Tačiau visi sutaria dėl vieno dalyko: ignoruoti tokias prognozes yra pavojinga.

„Tai ne pranašystė, o iššūkis. Turime galimybę pakeisti trajektoriją, kol dar nevėlu“, – apibendrino Hunteris.