Pritaria. Rusai bus įkalinti

Rusijos vyriausybė pateikė Valstybės Dūmai įstatymo projektą, kuriuo numatoma įvesti baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie suteikia sukčiams prieigą prie savo banko kortelių ir elektroninių piniginių.

Šios sąskaitos vėliau naudojamos neteisėtoms finansinėms operacijoms, įskaitant pavogtų lėšų išgryninimą. Dokumentas buvo paskelbtas parlamento žemųjų rūmų elektroninėje duomenų bazėje.

Įstatymo projektu siūloma iš dalies pakeisti Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 187 straipsnį, kuris reglamentuoja atsakomybę už neteisėtą mokėjimo priemonių naudojimą.

Visų pirma, už prieigos prie savo sąskaitos perdavimą trečiosioms šalims dėl savanaudiškų priežasčių, siekiant vėliau atlikti neteisėtus sandorius, siūloma nustatyti bausmę – baudą iki 300 tūkstančių rublių (3 000 eurų) arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Panaši bausmė numatyta ir tiems, kurie, kitų nurodymu, dalyvauja neteisėtoje finansinėje veikloje, naudodamiesi savo mokėjimo priemonėmis. Įstatymo projekte ypatingas dėmesys skiriamas atvejams, kai prieigą prie sąskaitos suteikia ne pats savininkas, o trečioji šalis.

Tokiu atveju siūloma nustatyti griežtesnes sankcijas – baudą iki vieno milijono rublių ir laisvės atėmimą iki šešerių metų.

Kaip pabrėžiama dokumento aiškinamajame rašte, vien 2024 m. Rusijoje buvo užregistruota apie 485 tūkst. nusikaltimų, susijusių su „droperiais“. Palyginimui, 2023 m. tokių atvejų buvo 470 tūkst.

Projekto autoriai pažymi, kad šalyje faktiškai susiformavo šešėlinė banko kortelių pardavimo rinka, kurios dėka nusikaltėliai gali netrukdomai išgryninti pavogtas lėšas.

Remiantis įstatymo projekte pateiktais duomenimis, 2024 m. užbaigtų ir sustabdytų baudžiamųjų bylų, susijusių su „nuotolinėmis vagystėmis“, žala siekė 197,5 mlrd. rublių (2,15 mlrd. eurų).

Vidaus reikalų ministerija anksčiau aiškino, kad sukčiai veikia pagal patikrintas schemas: jie skambina aukoms, apsimesdami, pavyzdžiui, banko ar teisėsaugos darbuotojais, naudoja giluminio klastojimo technologijas, taip pat asmens duomenis, kurie anksčiau nutekėjo internete.

Be to, užpuolikai dažnai nuotoliniu būdu įdiegia kenkėjiškas programas aukų įrenginiuose.

Vyriausybė anksčiau pateikė Valstybės Dūmai kitą įstatymo projektą, kuris numato tyrėjų ir tyrimo pareigūnų įgaliojimų išplėtimą. Kalbame apie galimybę laikinai blokuoti lėšas ir sąskaitas be teismo sprendimo – skubiais atvejais.

Pagal iniciatyvą, tyrėjas (gavęs tyrimo įstaigos vadovo sutikimą) arba tyrimo pareigūnas (gavęs prokuroro sutikimą) galės priimti sprendimą sustabdyti operacijas su banko lėšomis, elektroniniais pinigais, taip pat išankstinius mokėjimus už ryšio paslaugas.

Maksimalus tokio blokavimo laikotarpis bus 10 dienų ir bus skirtas užkirsti kelią turto išėmimui iki galimo arešto. Tokių veiksmų pagrindas bus pagrįsti įtarimai, kad sąskaitos ar lėšos buvo panaudotos nusikaltimui įvykdyti.