Laiko Putiną „savo kišenėje“. „Jie nori, kad Rusija liktų ten, kur yra dabar“

Nepaisant „broliško solidarumo“ demonstravimo Maskvoje, Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas nėra lygiaverčiai partneriai, teigia britų „Economist“. Savaitraščio teigimu, Kinijos lyderis Rusijos prezidentą laiko „savo kišenėje“, o Maskva dar niekada nebuvo tokia priklausoma nuo Pekino. Oficialiai paskelbta „amžina draugystė“ vis labiau nepanaši į jėgų pusiausvyrą.

„Maskvoje vykusioje ceremonijoje, skirtoje paminėti 80-ąsias pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines, Xi Jinpingas ir V. Putinas pademonstravo tai, ką Kinijos lyderis pavadino „amžina draugyste“, norėdami įrodyti, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo idėja išardyti jų aljansą buvo klaidinga. V. Putinas pabrėžė, kad dviejų šalių partnerystė grindžiama „nepajudinamais lygybės principais“. Tačiau iš tikrųjų Maskva niekada nebuvo tokia priklausoma nuo Pekino, kaip dabar, šiuose santykiuose ji yra „jaunesnioji partnerė“, – pažymi „The Economist“.

2024 m. 34 proc. Rusijos eksporto teko Kinijai, o Rusijai teko tik 4 proc. Kinijos užsienio pardavimų. „Vakarų sankcijos Rusijai paliko nedaug alternatyvių žaliavų pirkėjų ir jokio alternatyvaus tiekėjo reikalingoms importo prekėms“, – pabrėžia savaitraštis.

Pekinas turi milžiniškas spaudimo Maskvai priemones, todėl, pavyzdžiui, diktuoja labai žemas naftos ir dujų kainas, taip pat ketina diversifikuoti žaliavų tiekimą.

Sankcijos taip pat privertė Rusiją ieškoti alternatyvų doleriui, o 2023 m. Kinijos juanis tapo populiariausia Maskvos vertybinių popierių biržoje kotiruojama valiuta, taip pat ir daugumos Kinijos ir Rusijos prekybos sandorių valiuta. Praėjusiais metais Rusijos centrinis bankas pripažino, kad neturi alternatyvios valiutos, kuria galėtų kaupti savo rezervus. Tai reiškia, kad Rusija patirtų rimtų nuostolių, jei pablogėtų jos santykiai su Kinija, aiškina savaitraštis.

Tačiau Pekinas nepakankamai rimtai žiūri į savo „jaunesniąją partnerę“, kad reikšmingai investuotų Rusijoje; ji nėra suinteresuota modernizuoti vietos ekonomiką ir neturi noro padėti rusams ją diversifikuoti.

Kita vertus, Kinija laikosi „tam tikro diplomatinio atstumo“ savo kaimynės atžvilgiu, kuris, be kita ko, matomas iš to, kad ji susilaikė nuo balsavimo JT arba stengėsi pagerinti santykius su Europos Sąjunga. Nors Xi Jinpingas pageidauja, kad V. Putinas liktų valdžioje ir Rusijos ekonomika nesugriūtų, jis nenori, kad Kremlius „daugiau leistųsi į karines avantiūras“, rašo „The Economist“.

V. Putinas iš tiesų galėtų siekti suartėjimo su D. Trumpu ir atkurti santykius su JAV, kad iš dalies taptų nepriklausomas nuo Pekino, tačiau, anot Sergejaus Radčenkos iš Johnso Hopkinso universiteto, „Kinija nori, kad Rusija liktų ten, kur yra dabar“.

„V. Putino karas ir Kinijos įtakos mastas mažai tikėtinas, kad Rusija pasisuks Vakarų link“, – daro išvadą „The Economist“.