„Kinija smogė Kremliui“

Maskva sulaukė itin nemalonių žinių: didžiausia Rusijos prekybos partnerė Kinija smarkiai sumažino rusiškos naftos ir anglių pirkimus, ir tai smūgis pačiai Putino ekonomikos širdžiai – užsienio valiutos pajamoms iš energijos eksporto.

Apie tai rašo naujienų agentūra „Reuters“.

Remiantis Kinijos muitinės duomenimis, 2025 m. balandžio mėn. Rusijos naftos ir anglių pirkimų apimtis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, sumažėjo beveik 13 %. Kinija iš Rusijos įsigijo tik 8,07 mln. tonų naftos ir 7,4 mln. tonų anglies.

Tai didelis smūgis Rusijos eksporto modeliui, kuris po išsiskyrimo su Vakarais tapo kritiškai priklausomas nuo energijos tiekimo Kinijai.

Kremliui, kuris rėmėsi „posūkiu į Rytus“, tokie skaičiai skamba nerimą keliančiu signalu: net ir lojalusis Pekinas praranda susidomėjimą rusiškomis žaliavomis. Kinija mažina pirkimus, o Rusija žlunga. Paklausos sumažėjimas ypač skaudžiai paveikia anglies pramonę.

Praradusios Europos rinką, Rusijos anglies kompanijos tapo priklausomos nuo tiekimo į Aziją. Tačiau problemos prasidėjo ir čia: 2024 m. Kinija įvedė muitus rusiškai angliai, o dabar visiškai sumažino pirkimo apimtis.

Dėl to, pasak Rusijos energetikos ministerijos, pusė Rusijos anglių kasybos įmonių tapo nuostolingos, o apie 9% yra ikibankrotinėje būsenoje.

Kuzbaso angliakasiai biudžeto skylę dabar priversti kamšyti „Sber“ ir VTB paskolomis. Epochos simbolis, regionas, kuris kadaise gyrėsi turtais, dabar balansuoja ant fiskalinio žlugimo ribos. 

Kitas nerimą keliantis ženklas yra Kinijos importuojamos rusiškos naftos kiekio sumažėjimas. Nepaisant krentančių kainų (vidutiniškai 55,64 USD už barelį balandžio mėnesį), Pekinas nupirko 12,9 % mažiau nei prieš metus ir 5,8 % mažiau nei kovą. Ir tai nepaisant to, kad bendras Kinijos naftos importas išaugo 7,5% dėl kitų šalių, o ne Rusijos.

JAV Kongresui grasinant įvesti 500 % muitus šalims, perkančioms rusišką naftą, Kinijos prekybininkai, regis, žaidžia saugiai. Oficialių komentarų nebuvo, bet skaičiai kalba patys už save. Diplomatijos užkulisiai: spaudimas Maskvai auga.

Nors Donaldas Trumpas telefoninio pokalbio su V. Putinu metu nepalaikė griežtesnių sankcijų, JAV Senatas rengia įstatymo projektą dėl naujų griežtų priemonių prieš šalis, bendradarbiaujančias su Kremliumi naftos sektoriuje. Ir, matyt, Kinijos importuotojai atidžiai stebi šį procesą.

Pirkimų sumažėjimas gali būti ne tik ekonominio pragmatizmo, bet ir atsargumo signalas: Pekinas nenori atsidurti sankcijų karo epicentre.

Maskvai tai blogas ženklas. Energetikos eksportas buvo ir išlieka pagrindiniu Rusijos biudžeto užsienio valiutos šaltiniu, o užsakymų iš didžiausios pirkėjos – Kinijos – sumažėjimas tiesiogiai veikia režimo finansinį stabilumą.

Nei nuolaidos, nei vyriausybės parama, nei geležinkelių lengvatos negali kompensuoti paprasto fakto: paklausa mažėja – pinigai išteka. Tylus Kinijos susidomėjimo atvėsimas yra ne tik laikinas prisitaikymas, bet ir pavojaus signalas visam „žaliavų suvereniteto“ modeliui, kuriuo Maskva didžiuojasi.