Kinijai teks priimti sprendimą, kuris kartą ir visiems laikams pakeis pasaulį

Kinija iš tikrųjų susiduria su pasirinkimu, kuris pakeistų pasaulio pusiausvyrą ir patektų į istoriją.

Rusijos ir Kinijos duetas, regis, palaiko draugiškus santykius, bet po bendrų manevrų ir partnerystės deklaracijų paviršiumi matoma trapi realybė. Šiame duete Kinija jokiu būdu nėra lygiavertė partnerė, o potenciali hegemonė. Rusijos Tolimieji Rytai, kadaise vertinami kaip neliečiami, slepia silpnybes, kurios gali turėti pasaulinių pasekmių. 

2023 m. Rusijos prekyba su Kinija pasiekė rekordinį 240 mlrd. dolerių lygį. Tai nestebina, nes šiuo metu daugiau nei pusė Rusijos naftos eksporto tenka Kinijai, o tai suteikia Pekinui galimybę nustatyti nepalankias kainas. Šios nuolaidos paveikia Maskvos biudžetą, apribodamos jos galimybes finansuoti karus ir vidaus programas. Tačiau ši prekybos priklausomybė neapsiriboja nafta. Dėl Vakarų sankcijų Rusija turi importuoti iš Kinijos elektroniką, mašinų dalis ir net mikroschemas, kurios yra pagrindiniai pramonės ir kariuomenės elementai. Todėl kuo daugiau Maskva naudojasi Kinijos tiekimu, tuo giliau ji skęsta Pekino lipniame tinkle, ir šiandien daugiau nei 80 % Rusijos dronų naudoja kiniškus komponentus.

Net FSB dabar Kiniją mato ne tik kaip partnerę, bet ir kaip grėsmę. Nutekėjusiame aštuonių puslapių memorandume, apie kurį pranešė „The New York Times“, Pekinas vaizduojamas kaip „priešas“ ir kaltinamas kariniu šnipinėjimu. Tai nestebina, nes ataskaitoje teigiama, kad Kinijos agentai infiltravosi į Rusijos akademinius mainus, kasyklas ir net Arkties ekspedicijas, kad surinktų informaciją apie Rusijos ir Vakarų karines technologijas. Nors Rusija ir toliau įtikinamai giriasi savo karine galia, jau neabejotina, kad Kinija aplenkė šalį daugelyje svarbių sričių. Penktosios kartos naikintuvai, laivynai, tankai su aktyvios apsaugos sistemomis – tai įrenginiai, kurie keičia karo veidą. Lyg to būtų maža, kol Rusija stagnuoja technologinėje sferoje, Kinija žengia į priekį su dirbtiniu intelektu, lazeriais ir pažangių integrinių grandynų gamyba.

Rusija nuolat turi perkelti įrangą ir personalą į Vakarus, o tai reiškia, kad jos rytinės sienos lieka nesaugios. Kartais tikrų įrenginių vietą užima manekenai, o oro pajėgos dislokuojamos tolimuose oro uostuose. Dėl to kelių gerai suplanuotų Kinijos oro operacijų pakanka, kad Rusija būtų atkirsta nuo Sibiro geležinkelių, ir tai gali reikšti realų valstybės kontrolės savo teritorijoje susilpnėjimą. Tačiau dabartinis Kinijos prezidentas Xi Jinpingas akivaizdžiai neskuba eskaluoti situacijos. Kiekvienas žingsnis turi būti subalansuotas atsižvelgiant į sankcijų riziką, Vakarų reakciją ir bendradarbiavimo su JAV sutrikdymą, nes pripažinkime – Kinija šiuo metu naudojasi tuo, kad visas pasaulis sutelkęs dėmesį į Rusijos ir Ukrainos konfliktą. Jai taip pat reikia potencialios sąjungininkės didelių karų atveju, o Rusija, kurią tam tikra prasme galima kontroliuoti vien prekyba, yra idealus partneris. Kita vertus, kuo labiau susilpnėjusi Rusija, tuo didesnė pagunda Kinijai pasinaudoti šia situacija.

Rusija šiuo metu yra silpnesnė partnerė, nes yra įsiskolinusi, technologiškai atsilikusi, strategiškai veikiama grėsmių ir ieško pagalbos iš tokių šalių kaip Šiaurės Korėja. Kita vertus, Kinija turi kortas rankose, ir įtampa nuolat auga. Šiandien gali atrodyti, kad vienintelis būdas Maskvai atgauti nepriklausomybę – pasitraukti iš karo Ukrainoje ir atsigręžti į Vakarus. Nebent Kinija ir Rusija kurtų tikrai tvirtą ir į ateitį orientuotą aljansą, o ne labai trapų.