„Ne Lietuva. Ne Ukraina. Ne Kaukazas.“ Kulminacija. Ką skelbia Rusija

Vartotojo @fakeofforg įrašas socialiniame tinkle X.

Maskvos separatizmo paradoksas: kaip imperija atsiskyrė pati nuo savęs arba „Imperijos Nepriklausomybės diena“.

Tai ne memas, o oficialus dokumentas – RSFSR valstybės suvereniteto deklaracija. Priimta 1990 m. birželio 12 d. Ne kažkur Tbilisyje, Vilniuje ar Lvove. O Maskvoje – sovietinės imperijos širdyje, centre, vadavietėje.

Būtent Maskva pirmoji pareiškė:

„RSFSR yra suvereni valstybė.“

Ne Lietuva. Ne Ukraina. Ne Kaukazas.

Pirmieji „išėjo“ Maskvos imperialistai. Savo iniciatyva. Be NATO invazijų ir be „spalvotųjų revoliucijų“. Su plojimais.

Ironiška tai, kad:

– Lietuva tada buvo vadinama separatistais,

– Ukraina – išdavikais,

– o Maskva – atsakinga istorine jėga.

Bet kaip čia yra? Centras atsiskiria pats nuo savęs – ir vadina tai „suverenitetu“?

Taigi, pasirodo, kad 70 metų prieš tai nebuvo jokios „Rusijos“? Nei Lenino, nei Stalino, nei Brežnevo? O kam tada vadovavo Petras I – dailidžių artelei?

Toliau tekste – dar įdomiau:

„RSFSR suverenitetas yra natūrali ir būtina Rusijos valstybingumo egzistavimo sąlyga...“

Tai yra, „Rusijos valstybingumas“ yra 1990-ųjų reiškinys? O kas buvo prieš tai – apsaugos zona su vardiniais leidimais?

Ir juokingiausia:

Maskva ne tik pirmoji paliko SSRS, bet ir užgrobė viską:

– branduolinį arsenalą,

– diplomatines atstovybes,

– prieigą prie aukso ir užsienio valiutos atsargų,

– ir, svarbiausia, teisę paskirti kaltuosius dėl Sąjungos žlugimo.

O tada ji pradėjo kaltinti kitus, kad šie, neva, ją „išdavė“. O štai spektaklio kulminacija:

Birželio 12-oji – Rusijos Nepriklausomybės diena. Taip ji oficialiai buvo vadinama 90-aisiais.

O tada – 2002 m. – jie pašalino žodį „nepriklausomybė“. Nes imperija negali būti „nepriklausoma nuo savęs“.

Ji gali tik perregistruoti savo pačios kontrolę, pakeisti iškabą ir tęsti vilkišką tvarką – su nauju dizainu.

Taigi, tai, ką turime prieš save, yra ne laisvės aktas, o imperijos atkūrimo ritualas.

Sąjungos nebėra, Maskva lieka. Su tais pačiais žmonėmis, struktūromis, grandinėmis ir įpročiais.

Simboliška, kad daugumoje buvusių respublikų valdžią išlaikė Maskvai lojalios figūros. Imperija „išėjo“ – bet liko protuose, elite ir finansiniuose srautuose.

Birželio 12-oji nėra laisvės diena.

Tai diena, kai vyriausiasis prižiūrėtojas paliko stovyklą ...ir pasiėmė su savimi visų kamerų raktus.

Kitą kartą, kai išgirsite apie „pirmapradį valstybingumą“, „istorinę Rusiją“ ar „didžiosios valstybės žlugimą“, pagalvokite apie tai.

Maskva nėra Sąjungos žlugimo auka.

Maskva yra jos iniciatorė ir pagrindinė naudos gavėja.