„Visam laikui.“ Rusijos pabaiga. Nesutrukdys ir Slovakija su Vengrija

Europos Komisija parodė, kaip nori kartą ir visiems laikams atsisveikinti su dujomis iš Rusijos. Šį kartą šiam planui įgyvendinti nereikės visų šalių sutikimo, o tai padės apeiti Slovakijos ir Vengrijos pasipriešinimą.

Kaip paskelbta, Europos Komisija pateikė veiksmų planą, kurio dėka ES visiškai atsikratys dujų iš Rusijos. Pagal siūlomus reglamentus, mėlynojo kuro importas iš šios krypties vamzdynais ir jūra bus draudžiamas nuo 2026 m. sausio 1 d. Išskyrus kelias išimtis. Trumpalaikių sutarčių, sudarytų iki 2026 m. birželio 17 d., sausumos neturinčių šalių, su Rusija susijusių ilgalaikėmis sutartimis, ir kai kurių Europos įmonių atveju draudimas įsigalios nuo 2028 m. sausio 1 d.

„Šiandien nusprendėme užsukti rusiškų dujų čiaupą. Rusija ne kartą kėlė grėsmę Europos energetiniam saugumui“, – teigė ES energetikos komisaras Danas Jorgensenas.

Briuselyje parengtame plane, skirtame dujoms iš Rusijos, numatoma, kad dokumentuose turi būti tiksliai nurodyta mėlynojo kuro kilmė. Nebebus galima naudoti sujungimo taškus paslėti Rusijos gamybai. Be to, valstybės narės turės paskelbti savo naujus „diversifikacijos planus“, kuriuose bus nurodyta, kaip tapti nepriklausomomis nuo dujų iš Rusijos. Šiuo metu apskaičiuota, kad trečdalis Rusijos dujų importo į ES (apie 11 milijardų kubinių metrų) importuojama pagal neatidėliotinos prekybos sutartis.

„Europa sumokėjo per didelę kainą už iškastinio kuro importą iš Rusijos. Kiekvienas V. Putinui tekantis euras yra pinigai Rusijos ginkluotei. Į tą pačią upę du kartus neįbrisi. Štai kodėl mes nuosekliai kuriame energetinę nepriklausomybę“, – X komentavo Klimato ir aplinkos ministerijos vadovė Paulina Henning-Kloska.

Kaip buvo galima numanyti anksčiau, šis sprendimas patiko ne visiems. Savo nepritarimą planui išstumti dujas iš Rusijos iš ES pareiškė Slovakija ir Vengrija, kurios nuo pat Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios perka naftą ir dujas iš Rusijos. Europos Komisija žino Bratislavos ir Budapešto poziciją, todėl norėtų, kad planas, skirtas dujoms iš Rusijos, būtų įgyvendintas sustiprinta nacionalinių balsų dauguma, o tam reikia bent 15 šalių iš 27 sutikimo. Kada tai galėtų įvykti?

Danijai tenka didelis vaidmuo, nes liepos 1 d., po Lenkijos, ji perims pirmininkavimą ES Tarybai. Danijos energetikos ir klimato ministras Larsas Aagaardas teigė, kad dokumentas bus baigtas iki 2025 m. pabaigos.

Analitikų grupė CREA apskaičiavo, kad nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos agresija Ukrainoje, Europos Sąjunga už rusišką iškastinį kurą sumokėjo daugiau nei 210 mlrd. eurų, iš kurių daugiau nei 104 mlrd. eurų atiteko naftai, daugiau nei 102 mlrd. eurų – gamtinėms dujoms ir apie 3,5 mlrd. eurų – anglims. Siekdama kuo labiau apriboti šias energijos pajamas, Europos Komisija pritarė G7 šalių pasiūlymui apriboti maksimalią rusiškos naftos kainą – ji sumažėtų nuo dabartinių 60 USD iki 45 USD. Tokia nuostata taip pat yra 18-ojo sankcijų paketo, skirto Maskvai, dalis.

„Rusija turi sėsti prie derybų stalo su rimtu pasiūlymu. Kadangi Rusija dar neparodė jokio noro sudaryti taiką, mes didinsime spaudimą jai, įskaitant ir tolesnius griežtus apribojimus“, – teigia Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

Tačiau nėra visiškai aišku, kas bus toliau su šiuo naftos iš Rusijos kainų apribojimu. Nes Jungtinėms Valstijoms šis sprendimas nepatinka. Tačiau įmanoma, kad ES kartu su JK ir Kanada, nepaisydama šio pasipriešinimo, įves naujas naftos iš Rusijos kainų lubas.