„3440 km. Palei visą sieną. Greitai nusileis geležinė uždanga.“ Pradedama Rusijos izoliacija

Penkios šalys, besiribojančios su Rusija ir Baltarusija Rytų Europoje, ketina pasitraukti iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstines minas, kad galėtų jas panaudoti savo sienų apsaugai.

Jos planuoja oficialiai pranešti JT apie savo pasitraukimą iki birželio pabaigos, kad nuo šių metų pabaigos galėtų pradėti minuoti galimus Vladimiro Putino armijos invazijos kelius, rašo „The Telegraph“.

Nuo Laplandijos šiaurinėje Suomijoje iki Liublino vaivadijos rytų Lenkijoje, palei visą rytinę Europos ir NATO aljanso sieną, besitęsiančią apie 3440 km, „tuoj nusileis nauja ir sprogstamoji geležinė uždanga“, pažymi laikraštis.

Visos ES šalys jau seniai pasirašė JT sutartį, kuria siekiama uždrausti priešpėstinių minų naudojimą, tačiau situacija radikaliai pasikeitė dėl karo Ukrainoje, kuris tęsiasi jau ketverius metus. Remiantis Vakarų kariniais ir žvalgybos vertinimais, Rusija per 2–5 metus gali pradėti karinius veiksmus prieš vieną ar kelias NATO šalis.

Pati Rusija niekada neapsiribojo tarptautinės sutarties rėmais. Remiantis „Landmine Monitor 2024“ ataskaita, nors Europos šalys per pastaruosius du dešimtmečius naikino savo priešpėstinių minų atsargas, Rusija tik papildė savąsias.

Praėjusiais metais ji sukaupė daugiau nei 26 milijonus šių įtaisų ir aktyviai juos naudoja Ukrainoje. Palyginimui: Pakistanas, kuris yra antroje vietoje, turi 6 milijonus tokių minų, o Kinija, kuri yra trečioje vietoje, – 5 milijonus.

Otavos konvencija (oficialiai Konvencija dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo bei jų sunaikinimo) yra tarptautinė sutartis, pasirašyta 1997 m. ir įsigaliojo 1999 m. Prie konvencijos prisijungė 164 valstybės.

Viena aktyviausių kovotojų už priešpėstinių minų uždraudimą buvo princesė Diana. Prie jos kampanijos prisijungė ir JK ministro pirmininko Tony Blairo vyriausybė, praėjus keturioms savaitėms po atėjimo į valdžią 1997 m., uždraudusi tokių minų gamybą ir eksportą.

JK vyriausybė viešai neprieštaravo penkių Rytų Europos šalių sprendimui pasitraukti iš Otavos konvencijos.

Priešingai, Europos šalys turi sparčiai ginkluotis, kad atremtų Rusijos agresiją.

Dauguma europiečių pritaria didinamoms gynybos išlaidoms, branduolinio skydo sukūrimui ir paramai Ukrainai be JAV pagalbos.

Pasak NATO karinių planuotojų, Baltijos šalys gali tapti pirmosiomis aukomis. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis užsiminė, kad V. Putino vyriausybė galėtų pasinaudoti traukiniu Maskva–Kaliningradas, kuris važiuoja per Lietuvą, kaip pretekstu, rašo „Bloomberg“: organizuoti jo sustojimą ir pasiųsti karius „gelbėti“ Rusijos piliečių. Rusija taip pat galėtų bandyti pasiųsti karius į kitas Baltijos šalis, perimti Baltijos jūros kontrolę ir užgrobti Suvalkų koridorių (žemės juostą tarp Lietuvos ir Lenkijos, skiriančią Baltarusiją nuo Kaliningrado srities).

Lietuva, planuojanti padidinti gynybos išlaidas iki 5,5 proc. BVP, skyrė 800 mln. eurų prieštankinių ir priešpėstinių minų gamybai.