Drebinantys įvykiai. „Kaip apsaugoti Europą?“

Šiaurės Atlanto Aljansas vėl atsidūrė pasaulinės krizės centre – susiskaldymo grėsmė dabar kyla ne tik iš išorės priešų, bet ir iš pagrindinės jo paties partnerės – Jungtinių Valstijų.

Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu sudrebino pasaulio pamatus. Jo propaguojama izoliacionistinė politika griauna NATO ir didina nerimą Europoje.

Apie tai rašo „Bloomberg“.

NATO išgyvena vieną opiausių krizių savo istorijoje. To priežastis – ne tik skandalingi Trumpo pareiškimai, bet ir susikaupusios sisteminės problemos.

1949 m. įkurtas Aljansas, skirtas suvaldyti SSRS ir apsaugoti Europą, per pastaruosius dešimtmečius tapo pagrindiniu transatlantinio saugumo garantu. Tačiau jo vienybę visada lydėjo ginčai – ar tai būtų krizė dėl Sueco kanalo 1956 m., ar nesutarimai dėl Irako 2003 m.

Šiandien situaciją apsunkina keli veiksniai vienu metu. Pirma, Rusijos grėsmė, kuri po išpuolio prieš Ukrainą parodė, kad Europa vėl gali būti puolama. NATO didina karines išlaidas ir stiprina savo rytinį flangą, tačiau jei Maskvai nepavyks pralaimėti Ukrainoje, spaudimas Aljansui tik didės.

Antra, Europos karinės galios sumažėjimas po Šaltojo karo, dėl kurio šalys nebuvo pakankamai pasirengusios naujai realybei.

„NATO tapo savo pačios sėkmės auka – ji taip apsaugojo žemyną, kad valstybės leido sau nusiginkluoti“, – rašo autorius.

Trečias veiksnys buvo JAV prioritetų poslinkis Azijos link.

„Amerikos lyderiai vis mažiau domisi Europa, nors būtent per ją JAV daro įtaką Eurazijai ir visam pasauliui“, – pažymima straipsnyje.

Tačiau didžiausia grėsmė yra nepasitikėjimas JAV vadovaujant Trumpui. Jo griežti pareiškimai, grasinimai apriboti pagalbą sąjungininkams ir bandymai atsisakyti paramos Ukrainai labiau nei kas nors kitas kenkia Aljansui.

„Joks Amerikos prezidentas neleido sau taip atvirai grasinti sąjungininkams“, – pabrėžia autorius.

Tuo pačiu metu NATO turi galimybę atsinaujinti. Vašingtonas gali išlaikyti savo lyderystę, o Europos šalys gali padidinti karines išlaidas, gynybai skirdamos 3,5% BVP. Tai suteiks Aljansui naujos stiprybės, nes „NATO visada rado savyje stabilumą, net ir sunkiausiais laikais“. Klausimas tik, ar Trumpas yra pasirengęs atsisakyti konfrontacijos su sąjungininkais dėl ilgalaikio Jungtinių Valstijų ir Europos saugumo.