Rusai netvardo emocijų. „Padėtis tapo katastrofiška“

„Didėjantis personalo trūkumas statybvietėse reiškia, kad po 5–7 metų nebebus kam statyti namų“, – teigė Aleksandras Vaino, Strateginių iniciatyvų agentūros Jaunųjų specialistų departamento direktorius.

Jis priminė, kad daugelis integruotų plėtros projektų yra numatomi 10 metų, ir perspėjo, kad vystytojai „artėjančio debesies rimtumą“ pajus jau 2030–2032 m.

Pasak A. Vaino, ši padėtis stebima ir kitose srityse. „Padėtis katastrofiška pramonėje, statyboje ir žemės ūkyje. Šiek tiek geriau energetikos ir IT srityse“, – pažymėjo jis, kalbėdamas Sočyje vykusiame „Dviženije“ forume (cituoja „RIA Novosti“). A. Vaino pridūrė, kad Rusijoje trūksta atitinkamų specialistų mokymo programų tiek universitetuose, tiek technikos mokyklose, taip pat tų, kurie nori įvaldyti valstybei reikalingas profesijas.

Nacionalinės statybininkų asociacijos (NOSTROY) vadovas Antonas Gluškovas sutiko su ASI atstovu, pažymėdamas, kad nėra iš kur gauti išteklių, o dėl griežtėjančios migracijos politikos Rusijoje tapo sunku pritraukti užsieniečius.

Jis teigė, kad įdarbinimo portalas „Superjob“ pastaraisiais metais rodo tą patį vaizdą: 200 tūkstančių laisvų darbo vietų ir pateikta 40 tūkstančių gyvenimo aprašymų. Tai yra, yra tik 0,2 pretendento į vieną poziciją.

2024 m. pabaigoje vicepremjeras Maratas Chusnullinas teigė, kad šalyje trūksta 200–400 tūkstančių statybininkų. Pavasarį „BEL Development Group“ ir „Delo“ personalo trūkumą įvertino 30 %.

Jie pažymėjo, kad specialistų paklausa išaugo tris kartus – tiek linijinio personalo, tiek paprastų darbininkų. Statybų sektorius yra tarp 3 didžiausių pramonės šakų, kuriose trūksta darbuotojų.

Rinkos dalyviai įvardijo šias pagrindines dabartinės situacijos priežastis: migrantų skaičiaus sumažėjimą dėl rublio žlugimo ir teisės aktų griežtinimo; sudėtingą demografinę padėtį Rusijoje, susijusioąsu senėjančia populiacija ir gimstamumo mažėjimu; karą Ukrainoje, dėl kurio vyrai eina į frontą arba į gynybos gamyklas; ir dirbančių gyventojų, įskaitant Vidurinės Azijos šalių piliečius, srautą į kitas pelningesnes ir paprastesnes pramonės šakas, pavyzdžiui, pristatymo paslaugas ir taksi.